Estija ginkluojasi ir kaupia raketų atsargas: siunčiama aiški žinutė Kremliui, įtampa Rusijos pasienyje auga

Pranešama, kad šis sandoris, kurio preliminari vertė siekia apie 296 mln. JAV dolerių, dar turi būti patvirtintas JAV Kongrese, tačiau sprendimo kryptis aiški. Talinas ryžtingai siekia stiprinti savo karinį potencialą po gausių paramos siuntų į Ukrainą.

Estija savo prašyme nurodė norinti ne tik 800 pažangių FGM-148F raketų, iš kurių 8 būtų skirtos bandomajam naudojimui, bet ir 72 lengvųjų LwCLU paleidimo įrenginių.

Tai reikšmingas papildymas prie jau anksčiau pateikto prašymo dėl 12 papildomų paleidiklių bei mokymų ir logistikos paketo, kurio vertė siekė daugiau nei 10 milijonų dolerių.

Šis sprendimas nėra atsitiktinis. Didelė dalis Estijos turėtų „Javelin“ raketų dar 2022-aisiais buvo perduota Ukrainai, netgi prieš pat plataus masto Rusijos įsiveržimą. Estija tapo viena iš aktyviausiai Ukrainą remiančių šalių, todėl dabar, matydama augančią Rusijos grėsmę Baltijos regionui, siekia atkurti savo strateginius resursus.

„Javelin“ – modernios gynybos simbolis

„FGM-148 Javelin“ yra pažangi amerikiečių rankinė raketų sistema, sukurta bendrovėmis „Raytheon Technologies“ ir „Lockheed Martin“. Jos veikimo principas iššauk ir pamiršk leidžia kareiviui greitai nusitaikyti, paleisti raketą ir pasitraukti į saugesnę vietą. 

Ši sistema naudoja infraraudonųjų spindulių taikymą, o raketa su tandemine galvute leidžiasi vertikalia trajektorija, pataikydama į šarvuoto taikinio viršutinę, dažnai silpniausiai apsaugotą, dalį.

Be Estijos, šias raketas savo arsenaluose turi tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija, JAV, Ukraina bei Lietuva, čia „Javelin“ yra skirti ir Krašto apsaugos savanorių pajėgoms. Lietuvoje jų turi ir Teritorinės gynybos daliniai – 110 paleidiklių su 680 raketų.

Taktiniai „Javelin“ parametrai:

• Raketos ilgis – 1,1 metro
• Kalibras – 127 mm
• Maksimalus veikimo nuotolis – 2500 metrų
• Kovinės galvutės svoris – 8,4 kg
• Skrydžio greitis – apie 140 m/s

Strateginis žingsnis ir žinutė Maskvai

Ginklų tiekimą patvirtinusi JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra pabrėžė, kad šis žingsnis leis Estijai geriau reaguoti į dabartines ir būsimas grėsmes. Tai ne tik sustiprins šalies nacionalinę gynybą, bet ir užtikrins efektyvesnį sąveikumą su NATO pajėgomis.

Situacija rodo, jog Baltijos šalys daugiau nebenori būti tik NATO paramos gavėjomis – jos siekia aktyviai ir savarankiškai stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Ypač žinant, kad geopolitinės įtampos regione niekur nedingsta, o Maskvos ambicijos Baltijos atžvilgiu vis dar gyvos.

Todėl šis raketų pirkimo sprendimas yra ne tik ginkluotės papildymas, bet ir aiški žinutė: Estija neketina būti pažeidžiama.