Jūsų dyzelinis automobilis taps muziejaus eksponatu: tokių automobilių era jau baigėsi, ką nutyli gamintojai?

Dyzelio išstūmimą lemia ne vienas atsitiktinis faktorius, nes tai jau tapo globali tendencija, kurios neišvengiamas finišas tampa vis aiškesnis. Automobilių gamintojai vienas po kito traukiasi iš šio segmento. Priežastys paprastos – neapsimoka. 

Investicijos į elektrifikaciją, hibridinius modelius bei mažiau taršias benzinines jėgaines tampa prioritetu, kai tuo tarpu dyzeliniai motorai dėl savo sudėtingumo, emisijų ir nuolat griežtėjančių reikalavimų tampa brangūs ir technologiškai atgyvenę. 

Politiniai sprendimai, Europos Sąjungos aplinkosaugos politika ir miestų ribojimai taip pat daro savo – dyzelis tampa nepageidaujamu svečiu daugelyje urbanizuotų zonų. Tuo metu patys vairuotojai taip pat keičia savo įpročius. Vieni pavargo nuo padidėjusios eksploatacijos kainos, kiti bijo būti pririšti prie kuro, kuris artimiausiu metu gali brangti ar net būti ribojamas. 

Ne paslaptis, kad vis daugiau pirkėjų žvalgosi į alternatyvas, nuo benzininių variklių iki visiškai elektrinių automobilių. Visi šie pokyčiai rodo vieną dalyką – dyzeliniai automobiliai iš lėto, bet užtikrintai nyksta iš automobilių pramonės žemėlapio.

Politinis spaudimas – mirtinas smūgis dyzeliui

Dyzelinių automobilių eros saulėlydį pirmiausia lėmė ne techninės, o politinės priežastys. Europos Sąjunga jau seniai nubrėžė aiškų kursą – mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir skatinti alternatyvių variklių diegimą. 

Nuo 2035 metų visoje ES nebegalės būti registruojami nauji automobiliai su vidaus degimo varikliais – tai galutinai užtvirtina dyzelinių automobilių pabaigą. Be to, daugelis Europos miestų jau įvedė arba planuoja įvesti griežtus ribojimus dyzeliniam transportui.

Įvairūs žalieji koridoriai, aplinkosaugos mokesčiai, net automatiniai tikrinimai įvažiuojant į tam tikras zonas, visa tai verčia dyzelio savininkus mokėti daugiau, važiuoti mažiau arba visai keisti transporto priemonę. 

Kai kurie miestai, pavyzdžiui, Paryžius ar Amsterdamas, jau nurodė terminus, iki kada dyzeliai bus visiškai uždrausti jų teritorijose. Šiomis aplinkybėmis net ir puikiai veikiantys automobiliai tampa balastu – jų vertė krenta, paklausa mažėja, o perpardavimas tampa sudėtingas. 

Nenuostabu, kad vis daugiau žmonių nusprendžia nebelaukti ir atsisveikinti su dyzeliu anksčiau, nei tai padarys reguliuotojai.

Technologinės ribos ir brangstanti priežiūra

Kita svarbi priežastis yra technologinis dyzelinių variklių lubas jau pasiektas. Norint atitikti vis griežtesnius taršos standartus, gamintojai buvo priversti įdiegti sudėtingas išmetamųjų dujų valymo sistemas, EGR vožtuvus, „AdBlue“ purkštukus, kietųjų dalelių filtrus (DPF) ir dar daugiau papildomų komponentų. Visa tai ne tik pabrangina gamybą, bet ir lemia didesnę riziką gedimams.

Kiekvienas šių komponentų turi savo tarnavimo laiką, o jų gedimai – nemenkas iššūkis vairuotojui. Remontas kainuoja brangiai, o ilgainiui daugelis dyzelinių automobilių tampa neekonomiški. Ypač tai jaučiama senesnių modelių savininkams, kurie neišvengiamai susiduria su vis dažnesniais apsilankymais servisuose.

Be to, dyzelinių automobilių priežiūra ne tik brangesnė, bet ir griežtesnė, o tai ypač pasakytina apie technines apžiūras. Daugelyje šalių jau dabar testuojamas ne tik bendras taršos lygis, bet ir labai konkretūs parametrai, kurie dažnai tampa riba tarp leidimo važiuoti ir būtinybės ieškoti kito sprendimo.

Pakeitimo alternatyvos jau čia

Jeigu prieš penkerius metus dyzelio alternatyvos buvo brangios, ribotos ir dažnai kompromisinės, šiandien situacija pasikeitė kardinaliai. Elektriniai automobiliai tapo prieinamesni, tiek dėl sparčiai augančios pasiūlos, tiek dėl įvairių valstybės ir savivaldybių subsidijų. 

Taip pat vis daugiau miestų ir verslų investuoja į infrastruktūrą: įkrovimo stotelės atsiranda prie daugiabučių, prekybos centrų ar net įmonių biurų. Hibridiniai automobiliai – kitas logiškas žingsnis. Jie leidžia derinti vidaus degimo variklio naudą su elektrinio režimo ekonomija, ir dažnai yra patrauklūs tiems, kurie dar nėra pasirengę pilnai elektriniam režimui. 

Verta paminėti ir tai, kad benzininiai varikliai per pastaruosius metus patyrė nemažai evoliucijos, jų efektyvumas, galingumas ir taršos rodikliai jau seniai nurungia dyzelinius kolegas.

Tad kai dyzelio vietą užima tiek daug technologiškai ir ekonomiškai patrauklių alternatyvų – kyla pagrįstas klausimas, ar verta dar investuoti į tai, kas tampa praeitimi? Atsakymas vis dažniau būna neigiamas ir tai tik sustiprina dyzelio išnykimo prognozę.

Dyzelio era baigiasi

Dyzeliniai automobiliai buvo ilgaamžiai, ekonomiški, mėgstami tų, kurie keliavo daug. Tačiau laikas keičia žaidimo taisykles – nauji aplinkosaugos standartai, politinės kryptys, techninės problemos ir augantis alternatyvų pasirinkimas juos stumia į praeitį. 

Gali būti, kad dar kurį laiką juos matysime keliuose, tačiau jų dominavimas baigėsi, o ateitis priklauso tiems, kurie geba prisitaikyti.