Galingas Ukrainos smūgis Kremliui: sunaikinti milijonus kainuojantys lėktuvai, Putinas turi labai rimtų problemų

Teigiama, kad be jų Kremliaus pajėgos nebegali efektyviai stebėti oro erdvės ir koordinuoti gynybos veiksmų nuo Ukrainos naikintuvų grėsmių. Šį smūgį sudavė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir žvalgybos tarnybos surengta viena įspūdingiausių slaptų operacijų – „Pajėčyna“. 

Operacijos metu, iš sunkvežimių priekabų pakilę maži, bet mirtini sprogmenimis ginkluoti dronai, atakavo net kelių Rusijos karinių oro pajėgų bazių teritorijas. Pranešama, kad iš viso buvo pažeista arba sunaikinta daugiau nei 40 strateginių orlaivių, o bendri nuostoliai Rusijai gali siekti kelis milijardus dolerių.

Iš palydovinių nuotraukų jau matyti, kaip atrodo Ivanovo-Pietų oro bazė po šių atakų, viena jų atskleidžia bent vieną visiškai sunaikintą A-50 orlaivį. Ši bazė, esanti maždaug 250–300 kilometrų nuo Maskvos, laikoma viena pagrindinių vietų, kur laikomi šie itin svarbūs radarų lėktuvai.

„Beriev A-50“ - Kremliaus akys danguje

A-50 yra sovietų laikais sukurtas ankstyvojo perspėjimo ir vadovavimo lėktuvas, paremtas transportiniu Il-76 modeliu. Ši skraidanti radarų platforma buvo sukurta tam, kad pakeistų pasenusį Tu-126. 

Pirmą kartą į orą jis pakilo 1978 metais, o tarnybą pradėjo 1985-aisiais. Iki 1992 metų buvo pagaminta apie 40 orlaivių, keli jų (A-50EI) netgi eksportuoti į Indiją.

2003 metais buvo pradėta A-50 modernizacija į A-50U versiją. Joje naudojami pažangūs radarai, skaitmeninė avionika, LCD ekranai ir patobulinta duomenų apdorojimo sistema. Dėl to šie lėktuvai tapo svarbiausia Rusijos oro gynybos koordinavimo priemone, ypač vykdant operacijas Sirijoje ar Ukrainoje.

Nors šių orlaivių galimybės įspūdingos, jie gali aptikti orlaivius iki 650 km spinduliu, o antžeminius taikinius iki 300 km, stebėti dešimtis objektų vienu metu ir valdyti naikintuvų veiksmus, jų praradimas ženkliai riboja Rusijos pajėgumus.

Likę vos keli orlaiviai – gamyba stringa

Iki karo pradžios Rusija turėjo 15 A-50 ir 8 modernizuotus A-50U, iš kurių tik 12 buvo techniškai tvarkingi. Dabar, po atakų, skaičiuojama, kad Rusijai galėjo likti vos 5–6 tinkami naudoti A-50U. Vienas toks orlaivis vertas apie 350 milijonų dolerių.

Problema ta, kad neturint galimybės pasigaminti naujų A-50U ar greitai įgyvendinti jų įpėdinio „A-100 Premier“ programos, dėl Vakarų sankcijų ir komponentų trūkumo, Maskva lieka praktiškai be modernios skraidančios radarų sistemos. Nors 2024 metų kovą „Rostec“ paskelbė apie planus atnaujinti A-50 gamybą, kol kas yra tik vienas veikiantis A-100 prototipas.

Šių orlaivių praradimas – tai ne tik skaudi ekonominė netektis, bet ir rimtas smūgis visai Rusijos karinei doktrinai. Be efektyvios radarų paramos, Rusijos pajėgoms bus sunku apsisaugoti nuo naujų Ukrainos F-16, kurių pasirodymas mūšio lauke tik dar labiau išryškins šią spragą. 

Tuo tarpu Ukraina demonstruoja, kad net maži bepiločiai, jei gerai suplanuoti, gali suduoti milžinišką smūgį strateginiams priešininko pajėgumams.