Prisijunkite
Karas Ukrainoje sunaikino Rusijos ateitį Europoje, tokia yra istorijos profesoriaus Michaelio Kimmedge’o iš Amerikos Katalikiškojo universiteto išvada, paskelbta „The New York Times“.
Kai 2022 metais Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, jis lošė prieš Vakarus ir pralošė. Jis tikėjosi, kad sėkminga kampanija taps ženklu, jog Vakarų „aukso amžius“ baigėsi, o Rusija, suartėjusi su Kinija ir kitomis valstybėmis, iš naujo įtvirtins savo pozicijas pasaulyje.
Tačiau šis planas subyrėjo. Pasak Kimmedge’o, Rusijos režimas pasirinko dvigubą strategiją. Šalies viduje skleisti naratyvą apie civilizacinę konfrontaciją, telkti visuomenę aplink Putiną, o tarptautinėje arenoje – skaldyti Vakarus ir įnešti abejonių į prokartiškas koalicijas.
Vis dėlto šios pastangos tik sustiprino Vakarų ryžtą ir solidarumą su Ukraina.
Ties Trumpu – iliuzijos subliuško
Viena iš Rusijos vilčių buvo Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose. Tačiau, kaip pažymi Kimmedge’as, net ir Trumpo simpatijos Kremliui išblėso. JAV prezidentas neseniai viešai pavadino Putiną bepročiu.
Net jei jis ir norėtų bendradarbiauti, realybė verčia jį riboti bet kokius žingsnius Kremliaus naudai.
Autorius teigia, kad karas Ukrainoje privertė Europą transformuotis į galingą jėgą, aiškiai prieštaraujančią Rusijai ir šis pokytis bus ilgalaikis.
Tai reiškia, kad Rusijos saugumas ir ekonominė gerovė bus apriboti dešimtmečiams. Anot Kimmedge’o, Rusija visada laimėdavo per sąveiką su Vakarais, o dabar, be reikalo sukeltas karas šią galimybę galutinai sunaikino.
Vakarai gali gyventi be Rusijos – bet ne atvirkščiai
Pasak Kimmedge’o, nei JAV, nei Europa nepatiria esminių nuostolių dėl prarastų ryšių su Rusija. Tačiau Rusijai tai istorinė tragedija. Šis atotrūkis gali likti dešimtmečiams, o jo pasekmės – gilios ir skaudžios.
„Tai Putino pasirinkimas ir Rusijos tragedija“, – rašo autorius.
Putinas kariavo ne tam, kad atsitrauktų
Nuo Krymo aneksijos 2014 metais Putinas siekė sustabdyti nepriklausomos Ukrainos vystymąsi, kuris grėsė jo režimo stabilumui. Bet 2022-ųjų invazija sukėlė dar didesnį Vakarų atsaką nei bet kada anksčiau.
Jis tikėjosi greitos pergalės, kuri padėtų dominuoti regione ir priverstų NATO trauktis. Bet nutiko priešingai.
NATO tapo aktyvesnė nei bet kada: Švedija ir Suomija tapo Aljanso narėmis, Vokietija pradėjo karinę pertvarką, Jungtinė Karalystė įtvirtino bendradarbiavimą su Europos Sąjunga.
Visa tai yra bandymas sustabdyti Rusijos įtaką Europoje. Toks pasipriešinimas, anot eksperto, rodo, kad Putinas ne tik nesustabdė NATO, bet išprovokavo jos stiprėjimą.
Karo pabaiga – tik pagal Ukrainos sąlygas
Kimmedge’as pabrėžia, kad vienintelis būdas Rusijai susigrąžinti bent dalį ankstesnių ryšių – baigti karą pagal Ukrainos sąlygas. Tačiau tikimybė, kad Putinas tai padarys, labai maža.
Šiandieninė situacija tai Vakarų konsolidacija ir Rusijos izoliacija. NATO netgi perspėja, kad potencialaus Rusijos išpuolio atveju atsakas gali neužtrukti, bet garantijų nėra. Tai tik sustiprina nuojautą, kad Europos saugumas ilgainiui reikalauja dar didesnės gynybinės investicijos.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti