Kai valstybė nepažįsta savo žmonių: milijonai žmonių tiesiog ištrinti iš pasaulio, neįtikėtina pasaulio realybė

Naujausi tyrimai rodo, kad vis daugiau žmonių lieka neįtraukti į gyventojų surašymus ir apklausas, todėl politikai neturi pakankamai duomenų, kad priimtų tiksliai pagrįstus sprendimus. Tai reiškia, jog visa infrastruktūra nuo ligoninių iki mokyklų, gali būti planuojama remiantis iškreiptais skaičiais. 

Gyventojų surašymai yra viena svarbiausių priemonių valstybėms planuoti paslaugas ir paskirstyti išteklius. Jie padeda nustatyti, kur reikia naujų gydymo įstaigų, mokyklų ar kelių, atsižvelgiant į realų gyventojų skaičių ir jų poreikius. 

Tačiau pasaulinė duomenų bazė trūkinėja. Kai kurios šalys daugiau nei dešimtmetį nevykdė visuotinio surašymo, o kitos nors ir surengė jį, nepaskelbė rezultatų. Vien tai, kad ketvirtadalis pasaulio gyventojų šiuo metu nėra įtraukti į oficialius skaičiavimus, rodo mastą šios tyliai augančios problemos. 

Dar blogiau, kai net atlikus surašymą, rezultatai pasirodo esantys netikslūs. Jungtinėse Valstijose, pavyzdžiui, paskutinio surašymo metu buvo praleista apie tris milijonus lotynų kilmės gyventojų. Pietų Afrikos duomenys rodo, kad bendras gyventojų skaičius galėjo būti sumažintas net trečdaliu. Panašūs trūkumai fiksuojami ir kituose žemynuose. 

Kodėl žmonės išnyksta iš statistikos? 

Daug veiksnių lemia, kad gyventojai lieka neįtraukti. Vienas jų yra pandemija, sutrikdžiusi tradicinius duomenų rinkimo metodus. Kitas vis mažėjantis pasitikėjimas valdžia. Kai kurios bendruomenės baiminasi, kad pateikti duomenys gali būti panaudoti prieš juos, ypač kalbant apie migracijos politiką ar dirbtinio intelekto sprendimų taikymą. 

Be to, kai kurios valstybės nukreipia finansinius išteklius į kitas sritis, pavyzdžiui, gynybą, mažindamos paramą Jungtinių Tautų organizacijoms, kurios padeda koordinuoti gyventojų apklausas. 

Jungtinėse Amerikos Valstijose nutraukta keturis dešimtmečius veikusi programa, kuri aprūpindavo duomenimis apie 90 skirtingų šalių. Be tokios paramos, daugelis besivystančių šalių neturi nei technologinių, nei žmogiškųjų išteklių patikimam duomenų rinkimui. 

Paradoksas: duomenų gausu, bet ne apie tai, kas svarbiausia 

Nors gyvename laikais, kai atrodo, jog informacijos yra daugiau nei bet kada anksčiau, dažnai trūksta esminių demografinių duomenų. Tai sukelia pavojų, nes sprendimai daromi ne iš realybės, bet iš spėlionių. 

Mokslininkai siūlo sprendimus. Vienas jų – pasitelkti palydovinius vaizdus ir dirbtinį intelektą, kurie gali padėti identifikuoti gyvenvietes, pastatus ir net gyventojų tankumą tam tikrose teritorijose. Tokios priemonės jau taikomos kai kuriose šalyse ir padeda sumažinti surašymų kaštus bei pagerinti jų tikslumą. 

Tačiau vien technologijos neužtenka. Pasitikėjimas – pagrindinis raktas. Vyriausybės turi paaiškinti, kodėl gyventojų duomenys yra svarbūs, kaip jie prisideda prie žmonių kasdienybės gerinimo ir kaip užtikrinamas jų saugumas. 

Kiekvienas žmogus turi būti matomas 

Profesorius Andrew Tatem iš Pietų Hamptono universiteto pabrėžia, kad gyventojų duomenys yra lyg valstybės stuburas. Jie būtini planuojant atsparias, teisingas ir sveikas visuomenes. Kai tam tikros bendruomenės lieka neįtrauktos, tai sukuria užburtą ratą – jų problemos ignoruojamos, o skirtumai dar labiau didėja. 

Sprendimas slypi bendrame darbe. Derinant technologinę pažangą, skaidrumą ir tarptautinę paramą, galima užtikrinti, kad nė vienas žmogus neliks nepastebėtas. Nes tik tada, kai kiekvienas žmogus yra suskaičiuotas, galime sakyti, kad visi yra svarbūs.