Viena iš Baltijos šalių sukėlė Kremliaus įsiūtį: pasipylė kaltinimų lavina, branduolinė įtampa jau visai greta

Tokią poziciją išsakė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurio žodžius cituoja „Sky News“. Pasak jo, NATO ketinimai dislokuoti F-35 naikintuvus Estijoje, kurie esą „gali nešti taktinius branduolinius ginklus“, Maskvos akimis vertinami kaip „tiesioginė grėsmė“. 

Jis teigia, kad tokiu būdu stiprėja spaudimas Rusijos sienoms, o šis sprendimas esą dar labiau didina įtampą regione.

Estijos pozicija šiuo klausimu – ryžtinga. Krašto apsaugos ministras Hanno Pevkur, duodamas interviu leidiniui „Postimees“, patvirtino, kad Estija yra pasirengusi priimti NATO sąjungininkų karinius orlaivius, įskaitant ir F-35 naikintuvus. 

Ministro teigimu, kai kurie iš šių orlaivių gali būti pritaikyti branduolinei ginkluotei, tačiau tai neturi įtakos Estijos sprendimui – sąjungininkų priėmimas, pasak jo, yra aiški ir nuosekli šalies gynybos politika.

„Jei dalis šių lėktuvų, nepriklausomai nuo kilmės šalies, turi galimybę nešti dvigubos paskirties branduolinę ginkluotę, tai nekeičia mūsų pozicijos. Esame pasirengę priimti sąjungininkus“, – pažymėjo Hanno Pevkur.

Jis taip pat priminė, kad NATO naikintuvai jau ne kartą lankėsi Estijoje ir artimiausiu metu vėl vykdys oro erdvės patruliavimo užduotis. Tokie skrydžiai yra dalis kolektyvinės Aljanso gynybos ir atgrasymo politikos, kuri sustiprėjo po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios.

Ekspertai vertina, kad Rusijos retorika šiuo klausimu siekia sukelti baimę ir suformuoti naratyvą, kad NATO plėtra, nes tai grėsmė, o ne apsauga. 

Tuo tarpu Estijos ir kitų Baltijos šalių pozicija remiasi patirtimi, kad būtent stipri sąjungininkų karinė parama padeda išvengti eskalacijos ir galimų agresijos veiksmų.

Reaguojant į Rusijos pareiškimus, Estijos politikai pabrėžia, kad šalies saugumas – tai ir NATO saugumas. Todėl priimti moderniausius sąjungininkų naikintuvus ir tai ne tik simbolinis, bet ir labai praktinis žingsnis, stiprinantis regioninę apsaugą.

Ši situacija atspindi platesnę tendenciją, kurioje NATO rytinis flangas tampa vis svarbesniu Aljanso dėmesio centru. Ir nors Rusijos pareiškimai griežtėja, Estijos laikysena išlieka tvirta – šalis toliau stiprins savo gynybos pajėgumus, glaudžiai bendradarbiaudama su partneriais.