Katastrofinė situacija visoje Europoje: temperatūra peržengė žmogiškumo ribas, fiksuojami stulbinantys rekordai

Šią informaciją patvirtino šalies Aplinkos ministerija, kuri oficialiai paskelbė apie rekordą socialinėje platformoje „X“. Vietiniai gyventojai tokio karščio sako niekada nepatyrę – miestuose nyksta pavėsiai, o asfaltas dienos metu tiesiog ima lydytis.

Tuo pat metu panašus karštis tvyro ir Graikijoje, ten kai kuriose vietovėse temperatūra šoktelėjo iki 46 laipsnių. Nors tokie skaičiai buvo fiksuoti ir ankstesnėmis vasaromis, šių metų karščio banga pasižymi ne tik intensyvumu, bet ir trukme. 

Daugelyje regionų tai jau trečia savaitė be lietaus, o sinoptikai praneša, kad ir artimiausiu metu kritulių nesitikima. Tokios sąlygos kelia didžiulį pavojų, ypač dėl gaisrų, kurių skaičius tiek Turkijoje, tiek Graikijoje sparčiai auga.

Žmonės masiškai ieško vėsos – prekybos centrai, autobusų stotys, net ligoninių laukiamieji tampa laikinais prieglobsčiais nuo svilinančios kaitros. Sveikatos apsaugos įstaigos registruoja padidėjusį šilumos smūgių ir dehidratacijos atvejų skaičių. 

Ypač pažeidžiami yra senjorai, vaikai ir tie, kurių darbas verčia būti lauke visą dieną. Vietos valdžia kai kuriose savivaldybėse riboja darbo laiką lauko sąlygomis, o ugniagesiai priversti patruliuoti potencialiai pavojingose zonose.

Tuo metu pasaulis vis dažniau kalba apie globalinio atšilimo poveikį ir šių ekstremalių reiškinių dažnėjimą. Vos prieš savaitę panaši situacija užfiksuota Kinijos Sindziango regione – Turfano mieste, kur temperatūra prie žemės paviršiaus siekė net 63 laipsnius Celsijaus. 

Šis neįtikėtinas rodiklis gali būti laikomas pasauliniu rekordu, tačiau kol kas jis nėra oficialiai patvirtintas. Kol kas rekordas vis dar priklauso 1913-ųjų Kalifornijos „Mirties slėniui“, kur termometrai rodė 56,7 laipsnio.

Meteorologai įspėja, kad tokių reiškinių daugės, tiek dėl ilgalaikių klimato pokyčių, tiek dėl miestų šilumos salų efekto. Tuo pat metu raginama investuoti į prisitaikymo strategijas – geresnę pastatų izoliaciją, vėdinimo sprendimus, žaliosios infrastruktūros kūrimą miestuose, kurie vasaros metu tampa pavojingai karštais.

Pietų Europoje augant termometro stulpeliui, vis dažniau kyla ir politinių diskusijų, ar šalys pasiruošusios naujiems klimato iššūkiams. Ekspertai tvirtina, kad karščio bangos neturėtų būti laikomos išskirtiniais reiškiniais – jos tampa norma. 

Būtent todėl būtina kuo greičiau imtis prevencinių priemonių, nes kiekviena uždelsta diena gali kainuoti ne tik sveikatą, bet ir gyvybes.

Didžiulės svarbos įgauna ir informacijos sklaida – gyventojams būtina žinoti, kaip saugiai elgtis, kaip padėti vieni kitiems, kokie simptomai gali signalizuoti apie šilumos smūgį. Taip pat reikalingas efektyvesnis koordinavimas tarp tarnybų tam, kad ekstremalios sąlygos nesukeltų dar didesnių nelaimių. 

Mat šie rekordai tai ne tik skaičiai prognozėse. Jie atspindi viso pasaulio pokytį, kurio padarinius jaučiame kasdien vis stipriau.