Kiaušinių krizė pakeitė viską: amerikiečiai priversti imtis dalykų, apie kurios daugelis nė nepagalvotų

Tai reiškia, kad už tam tikrą mokestį žmogus gauna vieną ar kelias vištas, vištidę, lesalus, instrukcijas ir galimybę bent pusmetį mėgautis šviežiais kiaušiniais tiesiai iš savo kiemo. Ši tendencija ne tik populiarėja, bet jau pradeda keisti žmonių požiūrį į maisto gamybą, gyvūnų auginimą ir net savo ryšį su gamta.

Kas prasidėjo kaip ekonominis atsakas į infliaciją, tapo ir socialiniu, net emociniu reiškiniu. Kai kurie amerikiečiai šį sprendimą vadina „grįžimu prie šaknų“ ar „išsilaisvinimu nuo prekybos centrų diktato“.

Kiaušinių kainų šuolis: kodėl tai taip stipriai paveikė?

Pastaruoju metu kiaušiniai Amerikoje tapo beveik prabangos preke. Dėl paukščių gripo protrūkių, transporto grandinės problemų ir bendros ekonominės infliacijos, kiaušinių kaina kai kuriose valstijose pasiekė net 10–12 dolerių už tuziną. Tai tris ar net keturis kartus brangiau nei prieš kelerius metus.

Šis kainų šuolis ypač paveikė vidutines ir gausias šeimas. Įsivaizduokite, jei kasdien šeimoje sunaudojama po 6–8 kiaušinius, tuomet tai jau tampa reikšmingu mėnesiniu išlaikymo kaštu. Natūralu, kad žmonės pradėjo ieškoti alternatyvų.

Vieniems tai buvo pereiti prie veganiškų ar augalinių pakaitalų. Kiti nusprendė imtis drąsesnio žingsnio – išsinuomoti pačias kiaušinių gamintojas.

Kaip veikia vištų nuoma?

Vištų nuomos paslaugos iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtingos, bet viskas gerokai paprasčiau. Už tam tikrą sumą, dažniausiai 500–1000 dolerių, klientas gauna porą vištų, jų aptvarą, lesalų, šiaudų, instrukcijų ir net palaikymo liniją. Vištos dažniausiai atgabenamos į vietą, o galimas nuomos laikotarpis yra nuo kelių mėnesių iki pusės metų. 

Tokia abonementinė vištidė leidžia išbandyti gyvenimą su paukščiais be ilgalaikių įsipareigojimų. Šeimininkai džiaugiasi ne tik šviežiais, šiltais kiaušiniais kiekvieną rytą, bet ir nauja rutina: rytiniu lesinimu, patikrinimu, net vardų davimu vištoms. Tai tampa visai nauju gyvenimo ritmu.

Ką duoda višta kieme?

Višta šiuolaikiniame kieme tapo daugiau nei gyvūnas. Ji simbolizuoja savarankiškumą, grįžimą prie paprastesnio gyvenimo. Žmonės, ypač miestiečiai, pajunta ryšį su maisto kilme. Vaikai stebi, kaip iš paukščio galima gauti maistą, be pramoninių grandinių. Tai ugdo ir atsakomybę, ir sąmoningumą.

Be to, kiaušiniai iš namų vištidės – pastebimai skanesni. Jie šviežesni, ryškesnių trynių, aromatingesni. Komerciniai kiaušiniai prekybos centruose dažnai būna net 50 dienų senumo. O kai pats imi tą kiaušinį iš lizdo – jausmas visai kitoks.

Ar tai tik mada, ar rimta tendencija?

Vištų nuoma išpopuliarėjo dar prieš dešimtmetį, tačiau tik pandemijos metu įgavo pagreitį. Ir dabar, kai kainos toliau šoktelėjo, poreikis tapo dar ryškesnis. Vištų augintojai pripažįsta, kad klientų skaičius šiemet jau keturis kartus didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Be to, ši tendencija plečiasi. 

Anksčiau nuoma buvo siūloma tik keliose valstijose, dabar vištas galima išsinuomoti net 40 didžiųjų JAV miestų. Ir tai dar ne pabaiga: augintojai jau planuoja plėsti verslą į Kanadą ir net Europą. Vištų nuoma tampa ir pramoga, ir edukacija. Žmonės sugrįžta prie elementarios gyvensenos formos, kurioje maistas nėra tik prekė, bet tampa procesu, patirtimi.

Ką tai sako apie mūsų laikus?

Kai kiaušinis tampa simboliu ekonominės krizės, o višta tikru išsigelbėjimu, tai pasako labai daug. Vis daugiau žmonių nebenori būti priklausomi nuo sistemų, kuriose kainos šokinėja, o kokybė nenuspėjama. Jie nori kontroliuoti, ką dedasi į burną, nori žinoti, iš kur tas maistas.

Tai taip pat primena, kad net technologijų ir patogumo amžiuje žmonėms vis dar svarbu tikri dalykai: auginti, rūpintis, prisiliesti prie gyvybės.

Višta tapo ne tik paukščiu, bet ir pokyčio simbolis. Kai prekybos centrai nebepasiūlo to, ko žmonės ieško, kiemai prisipildo kudakavimu. Ir galbūt tai ženklas, kad net miestuose žmonės nori būti bent truputį ūkininkai. Bent jau iki tol, kol kainos vėl nenusileis.