Lietuvoje bankomatų mažėja, o kitur daugėja: ar tai dar viena grėsmė gyventojams ar neišvengiama ateitis?

Dabar, kai vis daugiau paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, situacija atrodo visiškai priešinga. Vienur bankomatai uždaromi, kitur jie – intensyviai diegiami. Ir tai nėra atsitiktinumas. Šis pokytis dažnai kelia klausimų.

Kodėl kai kur grynųjų pinigų prieinamumas vis dar stiprinamas, o kitose vietose jis palaipsniui ištrinamas iš kasdienybės? Ar čia lemia technologiniai pokyčiai, ekonominiai skaičiavimai, o gal regioninės socialinės realijos? Atsakymas – kompleksinis. 

Ir, kaip dažnai būna, jis susijęs su tuo, ko dažnas vartotojas net nepastebi. Skaitmenizacija, demografija, klientų įpročiai, saugumo klausimai bei geopolitiniai skirtumai lemia tai, kad bankomatų likimas vienose valstybėse ar net skirtinguose šalies miestuose gali skirtis kardinaliai. 

Ir tai nėra nei gera, nei bloga žinia. Tai veikiausiai yra signalas, kad pinigų pasaulis transformuojasi, o kartu su juo ir mūsų santykis su kasdieniais finansiniais įpročiais.

Skaitmeninis progresas ir nauji įpročiai

Skaitmeninės bankininkystės plėtra per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pakeitė daugelio šalių gyventojų požiūrį į grynuosius pinigus. Tokiose šalyse kaip Švedija ar Norvegija, kur skaitmeniniai atsiskaitymo būdai tapo norma, bankomatų tinklai mažinami drastiškai. 

Įsigalėjo elektroninės piniginės, bekontakčiai mokėjimai, „Apple Pay“, „Google Wallet“ ir kitos alternatyvos, kurios praktiškai pašalino poreikį išsiimti grynųjų.

Skaitmeninė bankininkystė tapo ypač svarbi jaunajai kartai, kuri dažnai net neturi fizinių mokėjimo kortelių, nuo šiol viskas yra jų išmaniajame telefone. Tai paskatino bankus skirti mažiau investicijų fiziniams infrastruktūros sprendimams, tokiems kaip bankomatų priežiūra, remontas, pinigų papildymas ar apsauga.

Šalyse, kur technologinis progresas vyksta sparčiau, o gyventojai priima inovacijas lengviau, bankomatų naikinimas atrodo natūralus procesas. Bankams tai reiškia mažesnes sąnaudas, klientams – greitesnes paslaugas. Tačiau ne visur toks modelis tinka, ir ne visur jis įmanomas.

Ekonominiai ir socialiniai veiksniai

Kita medalio pusė yra regionai ar šalių dalys, kur interneto ryšys nepakankamai stabilus, gyventojai senyvesni, o bankų skaitmeniniai įrankiai jiems vis dar sudėtingi. Tokiose vietovėse bankomatai išlieka gyvybiškai svarbūs. 

Net ir Lietuvoje, atokiuose miesteliuose, kur artimiausia banko kasa gali būti už keliasdešimt kilometrų, bankomatas yra vienintelis būdas žmonėms gauti savo pensiją ar pašalpą grynaisiais.

Todėl kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje, stebimas priešingas procesas. Čia bankomatai ne tik neišnyksta, bet netgi plečiami į regionus, kur finansinių paslaugų prieinamumas buvo sumažėjęs. 

Tai daroma ne tik dėl socialinės atsakomybės, bet ir dėl reguliatorių spaudimo. Teigiama, jog institucijos reikalauja, kad gyventojai galėtų naudotis pinigais nepriklausomai nuo technologinių sprendimų.

Bankai taip pat supranta, kad daliai klientų, ypač vyresnio amžiaus, bankomatas vis dar yra svarbus patikimumo simbolis. Todėl kai kur grynųjų prieinamumo užtikrinimas tampa ne tik techniniu, bet ir reputacijos klausimu.

Saugumas, vagystės ir infrastruktūros kaštai

Nepaisant to, kad bankomatai suteikia patogumą, jų priežiūra yra brangi ir rizikinga. Dažname regione vis dar fiksuojami bandymai sprogdinti bankomatus, pavogti juose esančius pinigus ar pasinaudoti jais sukčiavimo tikslais. Tai kelia papildomą riziką bankams ir draudimo bendrovėms, kurios vertina saugumo spragas kaip finansinę naštą.

Be to, didesnės investicijos į grynųjų pinigų logistiką, transportavimą, saugojimą, papildymą, ne visada atsiperka. Kai klientų srautas mažėja, o didžioji dalis vartotojų naudojasi mobiliosiomis aplikacijomis, bankui paprasčiau tą bankomatą panaikinti nei bandyti jį išlaikyti „dėl vaizdo“.

Tiesa, kai kurie bankai renkasi kompromisą – diegia bendrus tinklus. Tokie modeliai kaip „ATMia“ ar bendros platformos tarp kelių bankų padeda išlaikyti mažesnį, bet veiksmingą tinklą, kurį dalijasi ne viena, o kelios institucijos.

Kur link viskas juda?

Bankomatai niekur nedings akimirksniu. Tačiau jų paskirtis ir paplitimas keisis, priklausomai nuo regiono, demografijos ir skaitmeninimo pažangos. Kai kur jie išliks kaip būtinas infrastruktūros elementas – kitur virs retenybe. Net neabejojama, kad bankomatai – tai ne tik aparatas gryniesiems. Jie yra savotiškas rodiklis, kaip finansinės paslaugos prisitaiko prie skirtingų klientų grupių poreikių.

Pasaulinė tendencija aiški – mažiau grynųjų, daugiau skaitmeninių sprendimų. Tačiau perėjimas turi būti sąmoningas, neignoruojantis tų, kuriems grynieji vis dar yra kasdienės realybės dalis. Todėl bankomatų ateitis, ne tik technologinis, bet ir socialinis sprendimas. Ir jo kaina – ne vien eurais.