Kibernetinis košmaras: jūsų vaiko nuotrauka internete gali tapti pavojinga dirbtinio intelekto klastote

Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto (DI) vaizdo klastočių (angl. deepfake) svetainės iš atvaizdų gali sukurti vaizdo įrašus, perkelti žmones į aplinką, kur jie nėra buvę ar įamžinti darant kažką, ko jie niekada nedarė. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, teigia, kad būtų verta sustoti ir apsvarstyti, kokios grėsmės tyko, kai žmonės gausiai kelia nuotraukas į socialinius tinklus.

„Nuolatinis nuotraukų viešinimas internete tapo norma, bet niekada negali žinoti, kam toks atvaizdas bus panaudotas. Kiekvienas žmogaus atvaizdas internete iš vieno ar kito šono, tamsoje ar šviesoje parodo skirtingus veido kampus. Kuo daugiau nuotraukų – tuo DI lengviau sukurti įtikimą asmens vaizdo klastotę. Nauji įrankiai padeda kurti ir smagius vaizdo įrašus, tačiau kartu sukuria ir naujas grėsmes“, – sako D. Povilaitis.

Vaizdo klastočių receptas

DI gali sukurti nuotraukų ar vaizdo įrašų klastotes, kai vieno žmogaus veidas yra „uždėtas“ ant kito taip, kad atvaizdas atrodo tikras. DI įrankiai išmoksta žmonių veido išraiškas iš daugybės nuotraukų ir šiuos duomenis vėliau pritaiko klastočių kūryboje.

„Klastotės ir joms kurti skirti įrankiai nėra visiškai naujas iššūkis. Anksčiau žmonių akis pasiekė tik netikri žymių asmenų intymūsatvaizdai, bet technologija paprastėja ir pinga, tad ji tapo labiau prieinama. Melagingus įrašus gali sukurti beveik kiekvienas“, – teigia „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas.

Internete galima pamatyti netikrus šokančius politikus ar aktorius, bet didesnis iššūkis yra mažiau skoningos klastotės. Tokie įrankių kūriniai gali pakenkti žmogaus reputacijai. Nesvarbu, kad nuotrauka buvo suklastota, žmogus dažnai patiria tą patį, lyg tai būtų tikra, bet nepriimtina nuotrauka. Kai kurie žmonės internete yra labiau pažeidžiami, todėl jų DI klastotės yra labiau matomos.

Kieno netikras nuotraukas kuria dažniausiai?

„Women in International Security“ (WIIS) duomenys rodo, kad potencialiai įtartini asmenys dažniau kuria asmeniškas moterų atvaizdų klastotes. Merginos dėl to gali justi daugiau gėdos nei vyrai, dalis žmonių vis dar tiki, kad daugybė nuotraukų socialinėse medijose „prišaukia“ panašias pasekmes.  

„Kiekviena suklastota nederama nuotrauka yra pavojinga, nesvarbu, ar žmonės ja dalinasi. Asmenys, kurie klastotes pasilieka sau, gali likti nepastebėti. Tačiau pavojus vis tiek kyla, dėl to svarbu riboti ir nederamų atvaizdų gamybą su DI įrankiais, ir jų platinimą“, – sako D. Povilaitis.

Nauji įstatymai gali apsunkinti vaizdo klastočių dalinimąsi, bet kol kas nukentėjusiųjų gretos auga. Maža to, esami reguliavimai liečia tik matomą problemos pusę – kai atvaizdas yra viešas. Tačiau „nepagavus už rankos“ nubausti tuos, kurie slapta klastoja, renka ir kaupia nepriimtinus atvaizdus, yra sudėtinga.

Saugios švenčių akimirkos socialinėse medijose

„Kiekvienas žmogus gali susidurti su kibernetinėmis klastotėmis. Net tėvai kartais nesusimąsto, kad sukelia pavojingą situaciją, kai pasidalina vaiko atvaizdu internete. Tokius netikrus nederamus atvaizdus sunku susekti, nes valstybinės institucijos ir socialiniai tinklai tik pradeda įvesti atitinkamus ribojimus ir baudas“, – teigia kibernetinio saugumo vadovas.

Kol apribojimai ir saugikliai bus įdiegti, nuotraukas į socialinius tinklus verta kelti atsargiau. Švenčių proga akimirkomis dalytis saugiau per šifruoto susirašinėjimo programėles su pažįstamais žmonėmis. Jeigu būtinai norisi paviešinti šventę internete, pavyzdžiui, emigrantai nori parodyti vaikų gimtadienį giminaičiams Lietuvoje, nuotraukose geriau nerodyti mažamečių veidų arba juos išlieti (angl. – blur).

„Dirbtinis intelektas pats iš savęs nėra blogas, bet žmonės yra įvairūs ir naudoja jį savais tikslais. Jeigu visgi keliate vaiko nuotraukas į internetą, reikia žinoti, kad taip galite susidurti su rizikomis. Svarbu prisiminti, kad saugodami vaikų nuotraukas, saugote jų ateitį, nes kartais pavojingiausia yra tai, kas atrodo visiškai nekalta“, – apibendrina D. Povilaitis.