Kai naršyti internete tampa pavojinga: „Vivaldi“ kritikuoja „Google“ bei „Microsoft“ sprendimus dėl DI

Tačiau ne visi žvelgia į šią kryptį palankiai.. Pastaruoju metu technologijų pasaulyje išryškėjo viena aiški tendencija, tai didžiosios bendrovės siekia įdiegti generatyvinį dirbtinį intelektą beveik į kiekvieną produktą. Šią savaitę net „Samsung“ ir „Microsoft“ paskelbė, kad jų naujuose televizoriuose ir išmaniuose monitoriuose atsiras „Copilot“.

Tačiau ne visi žvelgia į šią kryptį palankiai. Skaitmeninės dailės programos „Procreate“ vadovas Jamesas Cuda dar pernai viešai pareiškė, kad generatyvinis dirbtinis intelektas niekada nebus įdiegtas jų programoje. Tokia pozicija sulaukė palaikymo iš kūrėjų bendruomenės, kurie dirbtinio intelekto integraciją laiko grėsme kūrybiškumui.

Naršyklių pasaulyje padėtis panaši. „Opera“, „Google“, „The Browser Company“ su savo „Dia“ projektu, „Microsoft“ bei net „Mozilla“ eksperimentuoja su dirbtinio intelekto naršyklių versijomis. Vis dėlto „Vivaldi“ pasuko kitu keliu ir aiškiai pasakė, kad naršymas turi likti žmogiškas.

„Vivaldi“ pozicija

Įmonės tinklaraštyje vienas iš „Vivaldi“ įkūrėjų ir dabartinis vadovas Jon von Tetzchner teigė, kad naršymas yra aktyvus procesas, kuris suteikia atradimo džiaugsmą. Pasak jo, naršyklės su dirbtinio intelekto funkcijomis šį džiaugsmą paverčia pasyviu stebėjimu, o vartotojai tampa tik žiūrovais, o ne tyrinėtojais.

Dirbtinio intelekto naršyklių kūrėjai žada palengvinti kasdienes užduotis, tokias kaip staliuko rezervacija restorane ar pirkinių sąrašo sudarymas. Tačiau Tetzchner pabrėžia, kad tai pavojinga, nes tokiu atveju žmogus priklauso nuo tarpininko, kuris atsirenka informaciją už jį. Tuomet kyla klausimas, kas kontroliuoja šią informaciją ir kokiais būdais ji bus panaudota pinigų uždirbimui.

Kritika konkurentams

„Vivaldi“ vadovas tiesiogiai kritikavo „Google“ už „Gemini“ integraciją į „Chrome“ bei „Microsoft“ už neseniai pristatytą „Copilot Mode“. Pastarasis režimas iš esmės keičia naršyklės veikimą, siūlydamas visiškai naują skirtuko puslapį bei įrankį, jungiantį pokalbius, paiešką ir naršymą. Tetzchner įspėja, kad tokia sistema iškreipia naršymo patirtį ir mažina savarankiško tyrinėjimo galimybes.

Jis taip pat citavo „Pew Research“ tyrimą, rodantį, kad vartotojai daug rečiau spaudžia įprastus paieškos rezultatus, kai šalia pateikiama dirbtinio intelekto sugeneruota santrauka. Tai, anot jo, mažina pačios interneto įvairovės gyvybingumą.

„Vivaldi“ pažadas vartotojams

„Vivaldi“ pažadėjo, kad tol, kol nebus sukurtos patikimesnės technologijos, naršyklėje nepasirodys nei dirbtinio intelekto pokalbių robotai, nei tinklalapių santraukų generatoriai, nei automatiniai formų pildytojai. Bendrovė aiškiai deklaruoja, jog renkasi žmogų, o ne madingą technologinę bangą. Anot Tetzchnerio, be žmogiškojo smalsumo internetas praranda savo įdomumą ir įvairovę.

Ne visa dirbtinio intelekto pažanga bloga

Nors generatyvinis dirbtinis intelektas turi daugybę trūkumų, tarp jų yra dezinformacijos grėsmę ar kibernetinių atakų galimybes, „Vivaldi“ pripažįsta, kad ne visa šios srities pažanga yra neigiama. Platesnė mašininio mokymosi sritis išlieka įdomi ir gali atnešti realiai naudingų funkcijų. Tačiau kol kas, pasak įmonės vadovų, būtina saugoti autentišką naršymo patirtį.

Šiandien, kai vis daugiau technologijų kompanijų aklai seka dirbtinio intelekto integracijos mada, „Vivaldi“ ryžtingai pasirenka kitą kelią. Ji pabrėžia, kad naršymas turi išlikti tyrinėjimu, o ne pasyviu turinio priėmimu. Toks požiūris ne tik saugo interneto įvairovę, bet ir leidžia vartotojams išlikti aktyviais informacijos kūrėjais bei atradėjais.