Kremlius siunčia žinutę: naikintuvai virš Baltijos jūros, tanklaiviai be kontrolės, ar laikas NATO reakcijai?

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžia, kad būtina ne tik stiprinti jau vykdomą NATO misiją „Baltic Sentry“, bet ir nedelsiant ją perorientuoti į platesnį, operatyvesnį atsaką į netradicinius Rusijos veiksmus. 

Pasak ministro, dabartinis šios misijos formatas gali būti per siauras, jei norime efektyviai reaguoti į tokius incidentus kaip pastarasis.

Karinė apsauga civiliams laivams – signalas, kurio negalima ignoruoti

Vienas iš labiausiai nerimą keliančių aspektų yra tai, kad Rusijos karinės oro pajėgos pasitelkiamos ne tik ginkluotam konfliktui, bet ir civilių, formaliai su karine veikla nesusijusių, laivų saugumui užtikrinti. 

Kai į orą pakyla „Su-35“ naikintuvas tam, kad būtų užkirstas kelias Estijos institucijoms patikrinti laivą, kyla klausimas – kas dar laikoma „civiliu objektu“? Pasak K. Budrio, tai rodo pavojingą tendenciją, kai karinės priemonės pasitelkiamos kaip prevencinė gynyba prieš bet kokį tarptautinį teisės principų taikymą.

Šis modelis grėsmingai primena tai, ką Rusija darė Juodojoje jūroje – ten „civiliai“ laivai taip pat neretai buvo lydimi karinės jėgos, o tarptautiniai inspektoriai neturėjo galimybių jų patikrinti. Analogiška schema dabar žengia į Baltijos regioną.

Nesankcionuotas tanklaivių judėjimas – ekologinė ir saugumo bomba

Anot K. Budrio, „šešėlinės flotilės“ laivai dažnai yra ne tik netinkamai dokumentuoti, bet ir techniškai neparuošti jūrų navigacijai pagal tarptautinius standartus. 

Daugelis jų yra senos konstrukcijos, neprižiūrėti, be draudimo ar patvirtintų įgulų. Tai reiškia, kad kiekvienas jų plaukimas yra tarsi tiksinti bomba tiek ekologiniu, tiek infrastruktūriniu požiūriu.

Baltijos jūra yra viena labiausiai apkrautų jūrinių zonų pasaulyje, čia veikia svarbiausi energetiniai, telekomunikaciniai ir ekonominiai ryšiai tarp Šiaurės ir Rytų Europos. Todėl bet kokia konfliktinė situacija gali sukelti ne tik fizinių, bet ir ekonominių nuostolių visam regionui.

ES, JAV ir JK sankcijų suderinimas – nebe pasirinkimas, o būtinybė

Ministras K. Budrys taip pat paragino koordinuoti sankcijų taikymą tarp Europos Sąjungos, JAV ir Jungtinės Karalystės. Šiuo metu mažiau nei pusė sankcionuotų tanklaivių yra vienodai pažymėti visose trijose jurisdikcijose. 

Tokia situacija leidžia Rusijai naudotis šiais skirtumais ir per trečiąsias šalis ar „technines klaidas“ išvengti ribojimų.

„Jei norime būti veiksmingi, turime kalbėti viena sankcijų kalba“, – pabrėžia K.Budrys. Jo teigimu, dabar yra laikas ne tik plėsti sankcijų sąrašą, bet ir ieškoti mechanizmų, kaip realiai užkirsti kelią „šešėlinei prekybai“ per vandenis. Antraip, tai taps nauju agresijos įrankiu – tylesniu, bet ne mažiau pavojingu.

Ar NATO reaguos pakankamai greitai?

Kyla klausimas, ar NATO pasiruošusi imtis veiksmų pakankamai greitai. Incidentas su „Jaguar“ nėra pavienis, o besitęsianti tendencija. Estijos pareigūnų bandymas patikrinti tanklaivį buvo ne tik atmestas, bet ir atgrasyta karine jėga. Tai yra iššūkis visai Aljanso solidarumo sampratai. Jei tokie veiksmai tampa norma – kur nubrėžti ribą?

Lietuva, Estija, Latvija – valstybės, esančios tiesioginėje „šešėlinės flotilės“ kelyje – dabar pirmosios ragina NATO ir sąjungininkus praplėsti misijos veiksmų lauką. Ne vien stebėjimą, bet ir aktyvią intervenciją, kai pažeidžiamos taisyklės. Ne vien jūroje, bet ir ore.

Ką tai reiškia mums visiems?

Baltijos jūra tampa ne tik ekonominių interesų, bet ir geopolitinės įtampos zona. Tylūs žingsniai vandenyse gali turėti triukšmingas pasekmes sausumoje. Todėl Lietuva ragina ne tik kalbėti apie grėsmes, bet ir imtis konkrečių, greitų, koordinuotų veiksmų. 

Laikas diskusijoms baigiasi, kai naikintuvas jau skrenda virš NATO oro erdvės – ir tai tik dar vienas įrodymas, kad geopolitinė įtampa nebėra tolima abstrakcija. Ji čia – mūsų regione. Ir veikia kasdien.