Kremlius stiprina bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja: atnaujinti skrydžiai, kurių bijojo Vakarai, bilietai tirpsta

Nors šios dvi valstybės ir anksčiau palaikė formalius diplomatinius kontaktus, pastaraisiais metais jų bendradarbiavimas stiprėjo ne tik žodžiais, bet ir veiksmais.

Pastarąjį kartą reguliarūs skrydžiai tarp Maskvos ir Pchenjano buvo vykdomi 1990 metų viduryje. Tačiau dabar, geopolitinės realybės ir Rusijos izoliacijos kontekste, toks žingsnis neatrodo atsitiktinis. Daugiau nei du dešimtmečius apleista kryptis vėl grąžinama į žemėlapį, ir tai nebėra vien tik turizmo ar verslo klausimas.

Šis naujas maršrutas atskleidžia platesnį paveikslą. Teigiama, kad Rusija ir Šiaurės Korėja ne tik glaudina santykius, bet ir ieško bendrų sąlyčio taškų prieš bendrą oponentą – Vakarus. Kol pasaulis stebi, šios dvi šalys tyliai įgyvendina ilgalaikius susitarimus, stiprindamos tiek politinius, tiek karinius ryšius.

Skrydžiai po ilgos pertraukos

Rusijos institucijos patvirtino, kad pirmasis tiesioginis keleivinis skrydis iš Maskvos į Pchenjaną įvyks šį sekmadienį. Kelionė prasidės iš Maskvos Šeremetjevo oro uosto, o keleiviai bus gabenami „Boeing 777-200ER“ lėktuvu. Skrydžio trukmė siekia apie aštuonias valandas. 

Šis modelis talpina iki 440 keleivių, o bilietų kainos prasideda nuo 44 700 rublių, o tai yra maždaug 480 eurų. Pasak šaltinių, bilietai į pirmąjį reisą buvo išpirkti greičiau nei tikėtasi. 

Tikėtina, jog šis susidomėjimas signalizuoja ne tik apie naują kelionės galimybę, bet ir apie susikaupusią paklausą, kuri negalėjo būti patenkinta daugiau nei dvidešimt metų.

Nuo geležinkelio iki oro maršrutų

Iki šiol Šiaurės Korėjos susisiekimas su Rusija buvo įmanomas tik per Vladivostoką. Šiaurės Korėjos oro bendrovė „Air Koryo“ vykdė tris skrydžius per savaitę. Tačiau tiesioginio oro ryšio tarp sostinių nebuvo – kol kas. 

Geležinkeliu iš Maskvos į Pchenjaną kelionė trukdavo net 10 dienų ir šis maršrutas buvo atnaujintas tik 2024 metų birželį, po kelerių metų pertraukos dėl COVID-19 pandemijos.

Dabar Rusijos civilinės aviacijos agentūra „Rosaviacija“ leido vykdyti du skrydžius per savaitę. Visgi pradžioje jie vyks tik kartą per mėnesį, esą siekiant „stabilizuoti paklausą“ ir išvengti nuostolingų reisų.

Kodėl dabar?

Nors atnaujintas susisiekimas pristatomas kaip civilinės aviacijos plėtros žingsnis, tikroji priežastis, regis, slypi kur kas giliau. Rusija vis labiau izoliuojama Vakarų sankcijų, tuo tarpu Šiaurės Korėja dešimtmečius gyveno tarptautinėje izoliacijoje. 

Šios dvi šalys, ignoruodamos tarptautinius perspėjimus, glaudina ne tik ekonominius, bet ir karinius ryšius. Vieša paslaptis, jog Šiaurės Korėja išsiuntė daugiau nei 10 tūkst. karių į Ukrainos frontą, kur šie talkina Rusijos pajėgoms.

 Taip pat pranešama apie dideles ginkluotės ir amunicijos siuntas, keliaujančias iš Pchenjano į Maskvą. Be to, neseniai Kim Čen Un ir Vladimiras Putinas apsikeitė vizitais, o tai buvo itin aiškus signalas apie strateginės partnerystės gilėjimą.

Ką tai reiškia likusiam pasauliui?

Toks aviacijos atgimimas tarp dviejų kontroversiškai vertinamų šalių gali sukelti nerimą ne tik kaimyninėms valstybėms, bet ir platesnei tarptautinei bendruomenei. Ne dėl to, kad skrydžiai kelia grėsmę patys savaime, o dėl to, ką jie reiškia. 

Tai ženklas, kad šių dviejų režimų kontaktai peržengia oficialius susitikimus ir virsta sisteminiu bendradarbiavimu, tiek logistikos, tiek galimai technologijų, žvalgybos ar net ekonominio mainų srityje.

Jeigu šis bendradarbiavimas toliau plėsis, tikėtina, kad matysime daugiau bendrų projektų, susitarimų ar net kariuomenės pasikeitimų. 

Kitaip tariant, tai nebe vien skrydžių maršrutas, o tai potencialus kelias į naują geopolitinį frontą, kuriame Vakarai privalės stebėti ne tik Ukrainos įvykius, bet ir tai, kas vyksta Rytų Azijoje.

Šiuo metu skrydžiai vykdomi „Nordwind Airlines“ vardu. Kol kas tai simbolinis žingsnis, bet ateityje šis maršrutas gali tapti strategiškai reikšmingu tilteliu tarp dviejų valstybių, kurios nelinkusios paisyti Vakarų taisyklių. 

Skrydžiai tarp Maskvos ir Pchenjano – tai ne tik bilietas keleiviui, bet ir įžanga į kur kas didesnius pokyčius pasaulio saugumo struktūroje.