Prisijunkite
Šveicarijos mokslininkai atkūrė beveik šimtmečio senumo gripo viruso genomą, kuris sukėlė vieną mirtingiausių pandemijų žmonijos istorijoje. Naudodami audinį, išsaugotą medicinos kolekcijoje Ciuriche, Bazelio ir Ciuricho universitetų tyrėjai iššifravo viruso, plitusio 1918 - 1920 metais, genetinę informaciją. Jų darbas atskleidė, kad virusas jau pandemijos pradžioje turėjo gebėjimų lengvai užkrėsti žmones.
Gripo virusai nuolat keičiasi ir kaskart kelia rimtą pavojų visuomenės sveikatai. Siekiant geriau pasiruošti būsimoms epidemijoms, būtina suprasti, kaip šie virusai vystosi. 1918 metų pandemija, dar vadinama „ispaniškuoju gripu“, nusinešė nuo 20 iki 100 milijonų gyvybių visame pasaulyje. Vis dėlto iki šiol mokslininkams trūko išsamios informacijos apie tai, kaip virusas kito pandemijos metu.
Tyrimo metu naudotas formalinu konservuotas audinys iš 18 metų paciento, kuris mirė per pirmąją pandemijos bangą Šveicarijoje. Jo palaikai buvo saugomi Ciuricho universiteto medicinos kolekcijoje. Tyrimui vadovavo paleogenetikė Verena Schünemann, kuri kartu su kolegomis pirmą kartą atkūrė šio laikotarpio viruso genomą Šveicarijoje. Šis atradimas suteikia galimybę suprasti, kaip virusas prisitaikė prie žmogaus organizmo Europoje pandemijos pradžioje.
Trys esminiai viruso pokyčiai
Palyginus Šveicarijos viruso genomą su anksčiau paskelbtais pavyzdžiais iš Vokietijos ir Šiaurės Amerikos, paaiškėjo, kad šveicariška viruso atmaina jau turėjo tris svarbius prisitaikymus. Du iš jų padarė virusą atsparesnį žmogaus imuninės sistemos veiksniams, o trečiasis leido virusui lengviau prisijungti prie žmogaus ląstelių receptorių, taip sustiprinant jo gebėjimą plisti ir užkrėsti.
Skirtingai nei DNR virusai, gripo virusai savo genetinę informaciją saugo RNR formoje, kuri laikui bėgant greitai suyra. Tam, kad būtų įmanoma ją atkurti, buvo sukurta nauja metodika, leidžianti išskirti senosios RNR fragmentus net ir po šimto metų. Šis metodas leis mokslininkams ateityje rekonstruoti kitų senovinių RNR virusų genomus ir tikrinti atkurtos informacijos tikrumą.
Medicininės kolekcijos tampa vertingu šaltiniu
Tyrime bendradarbiavo ne tik Šveicarijos universitetai, bet ir Berlyno medicinos muziejus. Pasak mokslininkų, senos medicininės kolekcijos gali tapti neįkainojamu šaltiniu atkuriant virusų evoliuciją. Tačiau tokie ištekliai vis dar yra nepakankamai naudojami, o jų potencialas ateityje gali būti labai reikšmingas.
Mokslininkai tikisi, kad šio tyrimo rezultatai padės kurti tikslesnius modelius, leidžiančius prognozuoti būsimas pandemijas. Derinant istorinę informaciją su genetiniais duomenimis, galima geriau suprasti, kaip virusai prisitaiko prie žmonių ir kaip jie plinta laikui bėgant. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tam reikės dar daugiau panašių genomo rekonstrukcijų bei išsamių analizių ilgesniu laikotarpiu.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti