NATO laukia didžiulis perversmas: ultimatumai artėjančiam viršūnių susitikimui, išlaidos kils į rekordines aukštumas

Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi gautais kalbos ištraukų fragmentais. M. Rutte taip pat paragins šalis nares didinti gynybos išlaidas iki 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto, o dar papildomus 1,5 proc. skirti bendrai saugumo sričiai. 

Tokiu būdu bendra suma siektų 5 proc. BVP, o tai reikalavimas, kurį anksčiau yra kėlęs ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Šiuo metu tik vienintelė Ispanija dar nėra oficialiai parėmusi šio tikslo ir neįsipareigojo pasiekti 5 proc. BVP ribos iki 2032 metų.

Planuojamoje kalboje, kuri bus sakoma Londono politikos institute „Chatham House“, Rutte ketina pabrėžti, kad keturis kartus stipresnė oro gynybos sistema yra būtina norint išlaikyti NATO atgrasymo pajėgumų patikimumą.

„Ukrainoje matome, kaip Rusija vykdo terorą iš dangaus, todėl stiprinsime skydą, kuris saugo mūsų dangų“, – rašoma viename iš kalbos fragmentų.

Tokie pareiškimai atskleidžia vis didėjantį NATO susirūpinimą dėl galimos oro atakų grėsmės ne tik Ukrainoje, bet ir visoje rytinėje Europos dalyje.

Milžiniškos investicijos: NASAMS, IRIS-T ir bendros Europos iniciatyvos

Dar šių metų gegužę NATO paramos ir pirkimų agentūra (NSPA) pasirašė preliminarius susitarimus su penkiomis gynybos įmonėmis: „ASELSAN“, „Airbus Defence and Space“, „Lockheed Martin UK“, „Raytheon“ ir „Thales LAS“. 

Šie tiekėjai šiuo metu dirba prie būsimos NATO oro gynybos architektūros koncepcijos. Tikimasi, kad šis darbas bus baigtas iki 2025 metų rugsėjo vidurio.

Tuo pat metu Europoje taip pat vykdomi nepriklausomi gynybos pajėgumų plėtros projektai, viena jų yra Vokietijos inicijuota „European Sky Shield Initiative“, pradėta 2022 metais po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Prie šios iniciatyvos jau prisijungė 21 valstybė, o jos pagrindinis tikslas yra mažinti kaštus per bendrus pirkimus, koordinuotus mokymus bei vieningą logistiką ir priežiūrą. Tarp prioritetų – tokios gynybos sistemos kaip IRIS-T ar NASAMS, kurios jau sėkmingai naudojamos Rytų Europoje.

Pasirengimas viršūnių susitikimui birželio pabaigoje

M. Rutte dar praėjusį mėnesį teigė, jog tikisi, kad 5 proc. BVP skyrimo gynybai tikslas bus oficialiai patvirtintas artėjančiame NATO viršūnių susitikime, kuris vyks birželio 24–25 dienomis. 

Tai būtų svarbus žingsnis visai Aljansui, siekiančiam gerokai padidinti savo kolektyvinio saugumo pajėgumus ne tik žemėje, bet ir ore.

Numatomi pokyčiai neabejotinai lems dar spartesnį gynybos pramonės augimą Europoje bei Šiaurės Amerikoje, o karinės infrastruktūros plėtra virs vienu pagrindinių prioritetų artimiausiame dešimtmetyje.

Tiesa, skeptikai pažymi, kad tokios išlaidos pareikalaus ir politinio ryžto, o kai kurioms šalims šoktelėjusi gynybos riba gali reikšti kitų valstybinių sričių finansavimo mažinimą. Visgi, dabartiniame geopolitiniame fone atrodo, kad prioritetas saugumui vis labiau tampa visų bendru susitarimu.