Rusai nebeįperka net bulvių: maisto prekių kainos išskrido į kosmosą, kai kurių produktų neįmanoma rasti

Vienas iš akivaizdžiausių padarinių yra auganti infliacija ir kasdienio vartojimo prekių deficitas. Dėl Kremliaus pasirinktos agresyvios užsienio politikos dabar patys rusai jaučia spaudimą per tuščias lentynas, šoktelėjusias kainas ir vis didesnį ekonominį nesaugumą. 

Tai, kas prasidėjo kaip karas užsienyje, grįžta į kiekvieno buitinį lygmenį, į virtuvę, kur net bulvės tampa prabangos preke. Rusijos gyventojai susiduria su viena skaudžiausių ekonominių realybių. Kainos šalies viduje kyla nevaldoma sparta, o net baziniai produktai tampa prabangos preke. 

Tarp jų patenka ir bulvės, kurios šiuo metu pripažįstamos labiausiai pabrangusiu maisto produktu. Oficialiais duomenimis, per pastaruosius metus mažmeninė bulvių kaina padidėjo net 170 proc., o didmeninėje prekyboje kainų šuolis siekia net 260 proc.

Pavyzdžiui, Kostramos mieste, maisto prekių parduotuvėje „Desjatočka“, kilogramas bulvių dabar kainuoja 119 rublių, nors prieš pusmetį buvo vos 36,90 rublio. Be to, daugelis pastebi ir prastėjančią kokybę, prekystaliuose gausu minkštų, dėmėtų, daigų pilnų gumbų. 

Ekspertai įspėja, jog deficitas jau matomas, o artimiausiu metu situacija gali dar labiau blogėti. Kaip atvirai pripažįsta Rusijos bulvių augintojų sąjunga, šalies ūkininkai paprasčiausiai neturi kuo apsėti laukų, nes didžioji dalis sėklų anksčiau būdavo importuojama, o po 2022 metų karo pradžios tie tiekimo kanalai nutrūko. 

Importo pakeitimas vietine gamyba liko tik dokumentuose. Šiandien laukiama egiptietiškų bulvių, kurios vertinamos ne dėl kokybės, o kaip paskutinė viltis išlaikyti tiekimą. Ūkininkas Nikolajus Juzefovas kalba atvirai ir sako, jog „viskas griūva“. Pasak jo, trąšos, degalai, pesticidai – viskas brangsta, o paskolų palūkanos pasiekė 35–40 proc. per metus. 

Tokios sąlygos padaro žemės ūkio veiklą ekonomiškai neįmanoma. „Ūkininkai negali pasiskolinti. Senų skolų neišmoka. Darbuotojams mažinamos algos, žmonės išeina. Už 20–25 tūkst. rublių niekas nedirba“, – priduria jis.

Valstybės reakcija – pavėluota

Situacija nėra nei unikali, nei nenuspėjama, nes bulvių paklausa išlieka stabili jau dešimtmečius. Tačiau Rusijos Žemės ūkio ministerija, pasak kritikų, nesugebėjo suvaldyti net paprasčiausios krizės. 

Neįvertinta sėjomainos padėtis, nesuveikė nei pirkimų, nei subsidijų mechanizmai. Sprendimai pradėti taikyti tik tada, kai lentynos ištuštėjo, o kainos perrašytos kelis kartus. Kol valstybės vadovai kalba apie eksporto plėtrą, eiliniai gyventojai susiduria su realybe, kur net bulvės – nebe maistas, o prabangos simbolis. 

Vadinamasis „daržovių krepšelis“ muša infliacijos rekordus, o kaimo žmonės – pagrindinė žemės ūkio grandis – lieka be jokios realios paramos.

Tai ne vien atskiras atvejis, bet visos sistemos veidrodinis atspindys. Rusijos ekonomika akivaizdžiai praranda valdymo galimybes net tokiose srityse, kuriose turėtų veikti automatiškai. Infliacija toliau spartėja, deficitas gilėja, o gyventojai skursta. 

Ne vien dėl karo ar sankcijų, bet ir dėl to, kad Putino valdymo struktūra, pasak ekspertų, nebeturi veiksmingų atsakomybės mechanizmų, niekas neatsako už klaidas, niekas jų neprognozuoja, niekas jų laiku nesustabdo.