Rusai tuoj nebeturės ką valgyti: šalies parduotuvių lentynos tuščios, situacija artėja prie katastrofinės ribos

Šis reiškinys atskleidė rimtas silpnybes Rusijos žemės ūkio sistemoje ir privertė valdžią viešai pripažinti, kad krizė yra tikra. Ironiška, bet viskas prasidėjo ne nuo stichijos, o nuo per gero derliaus.

Pagrindinis krizės simbolis – bulvė. Dar visai neseniai tai buvo viena pigiausių, paprasčiausių ir labiausiai prieinamų prekių Rusijos vartotojui. Tačiau šį pavasarį, kaip nurodo rusų šaltiniai, šalies žemės ūkio ministerija pripažino, kad daržovių atsargos baigiasi, o derlius – pasibaigęs. 

Lentynose vis dažniau matomi importuoti produktai iš Egipto, Kinijos ar Pakistano. Būtent šie tiekėjai šiandien diktuoja kainas. 2025 metų balandį bulvės kainavo vidutiniškai 84,7 rublio, kas yra maždaug 4 eurai, už kilogramą – tai 166,5 proc. brangiau nei pernai. 

Svogūnai pabrango 87 proc., kopūstai – daugiau nei 56 proc., net stabilia laikytos burokėlių ar pomidorų kainos augo. Tai reiškia, kad paprastiems vartotojams išlaikyti tradicinę dietą darosi vis sunkiau.

Rekordinis derlius, kuris sudavė per žemės ūkį

Keista, bet šios krizės pradžia slypi ne stichinėse nelaimėse, o rekordinėje 2023 metų bulvių gausoje. Tiek daug, kad ūkiai neturėjo kur jų laikyti, o kainos smuko. Dėl to žlugo pelningumas, o daug ūkininkų tiesiog pasitraukė iš bulvių verslo. 

Prie to prisidėjo 2024 metų gamtos kaprizai, sausros, šalnos, kurie smarkiai sumažino naująjį derlių. Šalies poreikis yra 8 mln. tonų bulvių, tačiau šiemet surinkta vos 7,3 mln. tonų.

Ši spraga verčia stipriai didinti importą. 2024–2025 metų sezonui planuojama įvežti 470 tūkst. tonų bulvių, beveik dvigubai daugiau nei anksčiau. Importas iš Kinijos išaugo net penkis kartus. Tačiau pigumo tai negarantuoja, pavyzdžiui, bulvės iš Egipto kainuoja apie 100 rublių už kilogramą.

Valdžia kalba apie būtinybę plėsti sandėliavimo infrastruktūrą, kuri šiuo metu siekia 9,2 mln. tonų, o tai tik šiek tiek daugiau nei pernai ir vis dar per mažai, kad padėtų išvengti tokio šoko ateityje.

Politikų kalbos – bulvės tampa simboliu

Situacija pasiekė ir politinę areną. Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Borisas Černišovas sakė, kad bulvės neturėtų būti prabanga, o jų kaina turi būti stabili. Pasak jo, bulvės laikomos „antra duona“, o dabartinis jų brangimas tik padidina socialinę įtampą.

Ne tik žmonės nebegali nusipirkti bazinių produktų, bet infliacija, kurią didina tokie drastiški kainų pokyčiai, paliečia visus. 

Pasak „Reuters“, bulvės 2025 metais yra vienas pagrindinių maisto kainų augimo veiksnių šalyje.

Krizė neaplenkia ir Baltarusijos

Bėdos su bulvėmis ištiko ne tik Rusiją. Baltarusija, buvusi Maskvos pagrindinė daržovių atsarga, pati susiduria su trūkumu. 

Kaip rašo „The Moscow Times“, šalis buvo priversta atšaukti draudimą įsivežti maistą iš priešiškų šalių, įskaitant bulves, kopūstus ir svogūnus. Tai žingsnis, kurį valdžia vadina taikiu ir geros kaimynystės, tačiau realiai tai yra desperatiškas atsakas į tuštėjančias lentynas.

Prezidentas Aliaksandras Lukašenka pats pripažino, kad šalis neturi ko daugiau eksportuoti į Rusiją – viską jau pardavė. Tuo metu kainų ribojimas šalies viduje nesuveikė, nuo balandžio leidžiama kelti kainas, o tai tik patvirtina krizės mastą.

Kas toliau?

Rusija ir Baltarusija atsidūrė keblioje padėtyje, kurioje net bulvės, įprasta kasdienio gyvenimo dalis, tampa simboliu nesėkmingos žemės ūkio politikos ir nepasirengimo nenumatytiems pokyčiams. Dar daugiau, tai įrodymas, kaip viena sritis gali sukelti plataus masto ekonomines ir politines pasekmes.

Kai bulvės tampa prabanga – tai nebe tik ūkininkų, bet visos valstybės problema. Ir nors šaknis giliai žemėje, jos padariniai jaučiasi kasdien kiekvienoje virtuvėje.