Įtampa tarp NATO ir Rusijos auga: tai, kas įvyko Baltijos jūroje kelia vis didesnes aistras, situacija įtempta

Kaip skelbia vokiečių leidinys „Bild“, situacija įvyko prieš pat didelio masto NATO jūrines pratybas, prasidėsiančias birželio 3 dieną. 

Vokietijos fregata „Bayern“, grįžtanti iš bendrų mokymų Šiaurės jūroje, kur treniravosi kartu su kitais NATO vienetais, įskaitant povandeninį laivą U 33, plaukė į Rostoko uostą ruoštis artėjančioms NATO pratyboms. 

Būtent šio plaukimo metu ją pradėjo sekti Rusijos karinio laivyno laivas „Viceadmirolas Kulakovas“.

Vokiečių laivo įgula buvo informuota apie rusų karo laivo buvimą ir jo vykdomą stebėjimo veiklą. Tokie susitikimai tarptautiniuose vandenyse nėra neįprasti, NATO ir Rusijos laivai nuolat seka vieni kitus, tačiau šįkart situacija iškart sulaukė didesnio dėmesio.

Į situaciją sureagavo ir Danijos karinės jūrų pajėgos. Iš Skageno uosto buvo išsiųsta fregata „Iver Huitfeldt“, kuri perėmė rusų laivo palydą. Ji lydėjo „Viceadmirolą Kulakovą“ per Katėgatą ir Didžiojo Belto sąsiaurius, jungiančius Šiaurės jūrą su Baltijos jūra.

Vokietijos vyriausybė griežtai pasmerkė šį Rusijos veiksmą. Federalinės vyriausybės koordinatorius Kristofas Plosas pareiškė, kad šalis turi skirti daugiau dėmesio savo uostų apsaugai nuo augančių grėsmių iš Rytų.

Jis taip pat pabrėžė būtinybę investuoti į kibernetinį saugumą bei užtikrinti, kad infrastruktūra, ypač tiltai, būtų pritaikyti sunkiųjų karinių priemonių, tokių kaip tankai, judėjimui.

„Viceadmirolas Kulakovas“ yra galingai ginkluotas rusų karo laivas, turintis raketų, torpedų ir priešlėktuvinių gynybos sistemų. Jis yra 163 metrų ilgio, pastatytas 1981 metais, o po ilgos modernizacijos 2010 metais sugrįžo į Rusijos Šiaurės laivyną.

Kaip skelbia „Bild“, šis incidentas nėra atsitiktinis, o platesnio Rusijos karinio aktyvumo Baltijos regione ženklas. Pastaraisiais mėnesiais čia vis dažniau fiksuojamas Maskvos karinių pajėgų judėjimas ir provokaciniai veiksmai.