Vienas triukas, kurio nežino dauguma: šparaginės pupelės gali būti tobulo skonio, sužinokite, kaip tai padaryti

Tai yra viena dažniausių vasaros kulinarinių nesėkmių. Atrodo, juk nieko sudėtingo: įmetei į puodą, pavirei – ir viskas. Bet ne. Šparaginė pupelė reikalauja šiek tiek daugiau dėmesio nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. 

Ir jei tą dėmesį parodysi – ji tau atsilygins tobulu skoniu, subtiliu traškumu ir ryškia spalva. Gera žinia ta, kad viskas, ką reikia žinoti, telpa į kelis labai paprastus veiksmus. Ir jei jų laikysiesi – niekada daugiau nesusidursi su guminėmis pupelėmis.

Vienas svarbus žingsnis

Kad šparaginė pupelė netaptų kramtymu primenančiu nelaimę, svarbiausia yra tinkamai ją paruošti dar prieš virdamas. Pirmiausia – pirk jas tada, kai sezonas pačiame įkarštyje: nuo birželio iki rugpjūčio vidurio. Tada ankštys būna jaunos, sultingos, dažnai be pluošto.

Grįžus namo, jų negalima tiesiog nuplauti ir nupjauti galiukų. Reikia pasitelkti paprastą, bet efektyvų triuką: užplikyti pupeles verdančiu vandeniu. Aukšta temperatūra atpalaiduoja pluoštą ir tada jis kur kas lengviau pašalinamas. 

Tik tada, kai jos dar karštos, reikia švelniai praplėšti jų galiukus, suimti siūliuką ir jį nuvilkti žemyn. Taip – rankomis, o ne peiliu. Jei šito nepadarysi – net ir virta šparaginė pupelė liks kieta, šerpetota, o jos skonis primins ne vakarienę, o kantrybės testą.

Kiek virti , kad būtų ne per kieta, bet ir ne košė?

Antra dažna klaida – neteisingas virimo laikas. O čia taisyklė paprasta: viskas priklauso nuo pupelės brandos ir spalvos.

Geltonos pupelės, jei jos jaunos, verdamos vos 4–5 minutes. Vyresnės – apie 10 minučių. Žaliosios veislės visada reikalauja šiek tiek daugiau laiko: jaunos – apie 8 minutes, o senesnės net iki 20 minučių.

Svarbu virti jas nuo šalto vandens užvirimo momento, kitaip rizikuoji pervirti iš išorės, o vidus liks traškus, bet nemaloniai.

Druska ir cukrus? Taip, jei nori, kad būtų nepriekaištingos

Ne, tai ne saldi sriuba. Cukrus čia atlieka visai kitą vaidmenį. Jei nori, kad šparaginė pupelė išlaikytų ryškią spalvą, subtilų traškumą ir dar būtų kvapnesnė – vandenį reikia pasūdyti ir pasaldinti.

Rekomendacijos paprastos: 1 kilogramui pupelių – 4 litrai vandens, 2 šaukštai druskos ir 2 šaukštai cukraus. Būtent toks derinys užrakina skonį ir neleidžia spalvai išblukti. Šparaginė pupelė išliks gyvybinga, bet ne guminė.

Jeigu nori, kad šparaginės pupelės ne tik išliktų švelnios, bet ir turėtų traškią plutelę – pabandyk jas apkepti. Išvirk pupeles iki pusiau minkšto lygio (apie 4–5 minutes, jei jaunos), nusausink ir šiek tiek apdžiovink popieriniu rankšluosčiu. 

Tada įkaitink keptuvę su šlakeliu alyvuogių aliejaus arba sviesto, kai pradės šnypšti, suberk pupeles ir apkepink ant stipresnės ugnies kelias minutes, kol krašteliai lengvai apskrus. Pabaigoje įberk rupios druskos, trupučio česnako miltelių ar šviežiai grūstų pipirų. 

Jei nori įspūdingesnio skonio – pridėk šlakelį citrinos sulčių ir saują smulkintų migdolų ar sezamo sėklų. Tai puikus garnyras prie keptos žuvies, kiaušinių arba tiesiog kaip atskira lėkštė vakarui terasoje.

Ir dar viena paslaptis – kaip ją patiekti, kad būtų kaip restorane

Jeigu nori pupeles patiekti kaip reikia – nepalik jų po virimo vandenyje. Išvirk, nukošk, ir tuoj pat perliek šaltu vandeniu (geriausia – lediniu). Tai stabdo virimo procesą, išlaiko spalvą, traškumą ir tekstūrą.

Paskutinis akcentas – šviežiai kepti džiūvėsėliai su šaukšteliu sviesto. Uždėk ant pupelių dar šiltų, ir per kelias sekundes gausi tobulą garnyrą, kuris tinka ir prie mėsos, ir prie žuvies, ir kaip atskiras patiekalas.