Prisijunkite
Rusijos Federacija toliau demonstruoja, kad jos tikslai Ukrainoje nesikeičia. Jie lieka tie patys, tai yra visiška Ukrainos kapituliacija, kuri visiškai prieštarauja diplomatijos dvasiai ir kompromiso paieškai. Tokia pozicija dar labiau silpnina Rusijos įvaizdį tarptautinėje bendruomenėje ir rodo, kad Maskva nėra suinteresuota realiu taikos sprendimu. Vietoj to ji renkasi vilkinti derybų procesą, siekdama laimėti laiko ir išpešti papildomų strateginių pranašumų.
Pasak karo tyrinėtojų ir analitikų, Rusija sąmoningai stumia taikos dialogą į šalį, tikėdamasi pasinaudoti tuo karo lauke. Toks elgesys leidžia Maskvai išlaikyti spaudimą, bandyti išbalansuoti Vakarų paramą Ukrainai ir priversti ją sutikti su tam tikrais reikalavimais. Šiuo metu pagrindinis Rusijos tikslas nėra greitas karo pabaigimas, bet kuo ilgesnis konflikto tęsimasis, kol bus pasiektos jai naudingos sąlygos.
Liepos pabaigoje Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad prieš atkuriant bet kokius dvišalius ryšius su Ukraina, Rusija privalo pasiekti savo karinius tikslus. Tokia pozicija iš esmės reiškia, kad Maskvai yra svarbesnis karinis dominavimas nei diplomatinis susitarimas. Jis taip pat apkaltino Vakarus ir Ukrainą esą atmetus bet kokias Maskvos iniciatyvas dėl derybų.
Vis dėlto realybėje pačios Rusijos vadovybė nuolat ignoruoja ar atmeta taikos pasiūlymus, kuriuos pateikia Jungtinės Valstijos, Europos šalys ir pati Ukraina. Vienas iš pavyzdžių, tai Rusijos pavasarį paskelbtas trumpalaikis ugnies nutraukimas 2025 metais, kuris buvo įvestas vienašališkai. Tuo metu vyko reikšmingi politiniai įvykiai, ir šis nutraukimas buvo akivaizdžiai naudingas Maskvai.
Vėliau ši situacija buvo išnaudota kaip pretekstas apkaltinti Ukrainą dėl tariamo susitarimo nesilaikymo. Analitikai pažymi, kad toks elgesys yra sąmoninga strategija siekiant sukurti derybų imitaciją, kuri iš tikrųjų yra būdas manipuliuoti viešąja nuomone ir tarptautine bendruomene.
Be to, Kremlius nuolat kelia neįgyvendinamas sąlygas, kurios prieštarauja tiek Ukrainos, tiek Vakarų šalių saugumo principams. Rusija siekia visiško režimo pasikeitimo Kijeve, reikalauja, kad NATO atsisakytų politikos dėl naujų narių priėmimo, ir nori stipriai sumažinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Tokie reikalavimai iš esmės reikštų Ukrainos atsisakymą nuo nepriklausomos valstybės statuso ir savo saugumo užtikrinimo.
Analitikai tvirtina, kad Kremlius naudoja tariamas taikos iniciatyvas kaip būdą stabdyti karinę paramą Ukrainai. Kuo ilgiau tęsis derybų iliuzija, tuo labiau tikimasi susilpninti Vakarų ryžtą. Kartu tai suteikia galimybę Rusijai atkurti karinius pajėgumus, pergrupuoti kariuomenę ir ruoštis tolesniems puolimams. Kitaip tariant, derybos Rusijai tampa ne taikos priemone, o karo taktikos dalimi.
Tuo tarpu Ukraina ir toliau rodo pasirengimą kalbėtis. Ji siekia tikrų, o ne tariamų taikos susitarimų, kurie leistų sustabdyti karo veiksmus ir užtikrinti ilgalaikį saugumą visame regione. Tačiau be realios Rusijos valios eiti į kompromisą, tokie siekiai lieka vienašaliai.
Apibendrinant galima teigti, kad Rusija kol kas neplanuoja realiai ieškoti taikaus konflikto sprendimo. Ji vilkina procesą, kad laimėtų laiko, sustiprintų savo pozicijas ir gautų nuolaidų tiek iš Ukrainos, tiek iš Vakarų. Toks elgesys ne tik kenkia taikos galimybėms, bet ir toliau kelia grėsmę saugumui visoje Europoje. Tikros derybos gali prasidėti tik tada, kai Rusija atsisakys savo maksimalistinių reikalavimų ir parodys pasirengimą ieškoti abipusiai priimtinų sprendimų. Kol kas to nematyti.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti