Rusijos širdyje užfiksuoti sprogimai ir panika: sabotažas, kurio Kremlius nesitikėjo, Ukraina smūgiuoja be gailesčio

Tai ne tik simbolinis, bet ir labai konkretus nuostolis Rusijos karinei aviacijai. Šįkart ataka buvo ne dronais iš oro, o, kaip rodo paviešintas vaizdo įrašas, iš labai arti, galimai sabotažo būdu. Tuo pačiu metu Ukraina pasiuntė signalą, kad kova nesibaigia ties fronto linija.

„Rusijos viduje didėja pasipriešinimas Kremliaus režimui“, - savo pranešime pabrėžė GUR. 

Ir tai nebėra vien tušti žodžiai. Pastarieji įvykiai rodo, kad Rusijos teritorijoje vyksta ne tik pavieniai išpuoliai, bet ir sistemingi smūgiai, nukreipti į karinę infrastruktūrą. 

Tai ženklas, kad Ukraina ir ją palaikantys judėjimai ieško naujų būdų silpninti agresorių ne tik tiesioginiu mūšiu, bet ir psichologiškai, strategiškai.

Tuo pačiu metu, kai naikintuvas buvo sunaikintas Armavire, Ukrainos dronai smogė Volgogrado srityje – taikiniu tapo geležinkelio pastotė. Šie išpuoliai atskleidžia platesnę strategiją – kelti sumaištį, paralyžiuoti logistiką ir parodyti, kad Rusijos giluma taip pat yra pažeidžiama.

Sunaikintas naikintuvas nėra atsitiktinumas

Ukrainos gynybos žvalgyba informavo, kad naikintuvas „Su-27UB“ buvo sunaikintas naktį, kai oro bazės teritorijoje kilo gaisras. Vaizdo įraše matyti, kaip nežinomas asmuo priartėja prie lėktuvo, o šis netrukus užsiliepsnoja. 

Tai leidžia manyti, kad ataka įvykdyta sabotažo pagrindu, galimai veikė diversantai iš vidaus, o ne buvo pasitelkti bepiločiai orlaiviai.

Armaviro oro bazė – tai viena pagrindinių Rusijos pilotų mokymo vietų. Čia treniruojami kadetai iš Krasnodaro aviacijos mokyklos. Sunaikintas naikintuvas buvo skirtas mokymams, tad smūgis reiškia ir simbolinį, ir praktinį nuostolį - sunaikinta ne tik technika, bet ir dalis Rusijos pilotų ruošimo sistemos.

Žvalgybos žinutė

Pranešime GUR pabrėžė, kad tai ne atsitiktinis išpuolis, o kryptinga veikla, kurios tikslas yra išmušti Kremliaus režimą iš komforto zonos. 

„Kiekvienas nusikaltimas prieš Ukrainą sulauks atpildo“, – skelbia pranešimas. 

Tai ne tik perspėjimas, bet ir įrodymas, kad Ukrainos žvalgybos operacijos tampa vis aktyvesnės už šalies ribų.

Pasak liudininkų, atakos metu aplinkinėse gyvenvietėse buvo fiksuoti ryšio trikdžiai. Tai gali reikšti, kad prieš operaciją buvo panaudotos elektroninės priemonės, skirtos trikdyti stebėjimo ar komunikacijos sistemas. 

GUR taip pat pažymi, kad naikintuvo sunaikinimas buvo kruopščiai suplanuotas ir įvykdytas su maksimaliu efektu.

Dronai Volgograde

Tuo metu Volgogrado srityje įvyko ir dar vienas smūgis. Ukrainos bepiločiai orlaiviai naktį smogė geležinkelio pastotei šalia degalų bazės. Kilęs gaisras sukėlė rimtų padarinių, buvo nutrauktas elektros tiekimas geležinkelio kontaktiniams tinklams, dėl to keleiviniai traukiniai vėlavo, o Volgogrado oro uostas buvo laikinai uždarytas.

Srities gubernatorius Andriejus Bočiarovas patvirtino, kad tai buvo rimtas incidentas, turėjęs įtakos visos srities transporto sistemai. Pasak jo, šiuo metu vykdomi atstatymo darbai, tačiau gyventojams rekomenduojama būti budriems.

Rusijos atsakas – abejotinas

Sekmadienio rytą Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad esą per naktį numušė net 99 ukrainietiškus dronus. Jie esą skrido virš kelių regionų, nuo Maskvos srities iki Krymo. Vis dėlto tokie skaičiai kelia abejonių net ir tarp pačios Rusijos analitikų. 

Tokios didelės atakų apimtys reikalauja tiek logistikos, tiek techninių galimybių, kurios realybėje ne visada atitinka skelbiamus duomenis.

Tuo metu Ukraina apie savo veiksmus kalba atsargiai, dažniausiai po faktinių įvykdymų – pateikdama įrodymus, vaizdo įrašus ar oficialius pranešimus iš žvalgybos. Tai leidžia manyti, kad informacinis karas taip pat vyksta – vieni linkę perdėti, kiti – tyliai daryti.

Ukraina stiprina spaudimą Rusijos gilumoje

Vis dažnėjantys smūgiai į karinius objektus Rusijos teritorijoje, tiek bepiločiais, tiek sabotažu, rodo, kad Ukraina siekia išplėsti savo kovos lauką. Tai veikia ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, Rusijos visuomenė mato, kad karas nėra tik „kažkur toli“.

Ir jei tokie veiksmai tęsis, tai gali tapti strateginiu posūkiu – Ukrainai pavyksta ne tik apsiginti, bet ir parodyti, kad gali smogti ten, kur iki šiol atrodė nepasiekiama. Tai signalas ne tik Kremliui, bet ir visam pasauliui – Ukraina žino, kaip kariauti. Ir dar svarbiau, kad ji turi valios.