Trumpas pateikė šokiruojantį pareiškimą: ukrainiečių viltys žlunga, tai gali kardinaliai pakeisti situaciją

JAV prezidentas mano, kad buvo iššvaistyta per daug laiko ir resursų. Toks vertinimas siunčia nerimą keliantį signalą apie galimus pokyčius Amerikos užsienio politikoje, jei Trumpas grįžtų į valdžią.

Balandžio mėnesį JAV administracija patvirtino 50 mln. dolerių pagalbą tik po to, kai Kijevas pasirašė kontraversišką sutartį dėl naudingųjų iškasenų paskirstymo. Visgi daugiau nei 3,9 mlrd. dolerių iš skirto biudžeto nebuvo išnaudota iki nustatyto termino pabaigos. 

Kovo mėnesį Trumpas nutraukė JAV finansavimą ir žvalgybinę paramą Ukrainai visai savaitei, o tai iššaukė rimtą krizę Kijeve.

Ukraina atvirai pabrėžia, kad be amerikiečių pagalbos jų gynyba taptų gerokai silpnesnė. Pasak parlamentaro Oleksandro Merežkos, JAV pagalba sudaro apie 20–30 proc. Ukrainos karinių pajėgumų. 

Būtent JAV technologijos yra itin reikšmingos, be jų, priešraketinė gynyba tampa neefektyvi, o tai padidina civilinių aukų skaičių ir Kijevo pažeidžiamumą dronų atakų akivaizdoje.

Nors analitikai sutaria, kad JAV galima pakeisti kitais partneriais, tai užtruktų. Ekspertas Pavlo Lūzinas pažymi, jog nors Europa turi pajėgumų, tam reikalinga koordinacija ir laikas. JAV technologijos, tokios kaip „Patriot“, HIMARS sistemos ar žvalgybos informacija, kol kas lieka nepakeičiamos.

Net trumpalaikis paramos sustabdymas gali negrįžtamai paveikti situaciją – Ukrainos saugumas tampa ypač trapus. Tuo metu JAV vis dar išlieka pagrindinis paramos šaltinis, nuo 2022 metų amerikiečiai jau skyrė per 74 mlrd. dolerių. 

Tačiau D. Trumpui vis garsiau reikalaujant mažinti pagalbą, tiek Kijevas, tiek tarptautiniai apžvalgininkai ima svarstyti, kas užpildys atsirasiantį vakuumą.

Be to, JAV prezidentas kartoja ir kitus prieštaringus vertinimus, pavyzdžiui, jis tvirtina, kad Rusijos pašalinimas iš G8 grupės 2014 metais buvo rimta klaida. 

D. Trumpas mano, kad jei Rusija būtų likusi šiame elitiniame ekonomikos klube, „šiandien karo Ukrainoje nebūtų“.

Jis kaltina Baracką Obamą ir Kanados premjerą Justiną Trudeau, kurie tada aktyviai pasisakė prieš Rusijos narystę. 

„Tai buvo klaida, kuri galėjo prisidėti prie šio karo. Aš tai sakiau dar prieš įsitraukdamas į politiką“, – pažymėjo Trumpas.

Šie pareiškimai, kaip ir jo požiūris į karinę pagalbą, kelia daug klausimų: ar JAV vis dar patikimas sąjungininkas, ar būsimi prezidento rinkimai nepakeis tarptautinės tvarkos pagrindų? Ukrainos ateitis, panašu, stipriai priklauso ne tik nuo fronto linijos, bet ir nuo politinės dinamikos Vašingtone.