Tūkstantmečių paveldas nyksta akyse: unikali vieta žemėje, kurią baigia sunaikinti nuolatiniai turistų srautai

Sokotra, tai keturių salų archipelagas, kurio bendras plotas siekia apie 3800 kvadratinių kilometrų. Jis priklauso Jemenui ir yra nutolęs netoli nuo Afrikos Rago, Somalio iškyšulio. Pagrindinė sala, taip pat pavadinta Sokotra, yra didžiausia ir žinomiausia. Likusios yr\a Samha, Abd al Kuri bei Darsah, mažesnės, bet taip pat svarbios tiek gamtos požiūriu, tiek ekologine prasme.

Saloje susilieja įvairūs kraštovaizdžiai, čia galima rasti kalnus, dykumas, vešlias oazes, gilius tarpeklius ir puikias paplūdimių zonas. Ypač įspūdingas Hadžhiro kalnynas su aukščiausiu viršūnių Skand. Nors Sokotra atrodo kaip vulkaninės kilmės sala, iš tiesų ji yra atskilusi nuo Arabijos pusiasalio daugiau nei prieš 18 milijonų metų. Ši izoliacija leido čia vystytis unikalioms gyvūnų ir augalų rūšims, kurių nėra niekur kitur pasaulyje.

Unikalios gyvybės formos

Sokotra garsėja savo endeminiais organizmais, tai rūšys, kurios aptinkamos tik čia. Apie 37 procentai iš 825 saloje augančių augalų rūšių neauga niekur kitur. Be to, čia randama retų roplių, vorų, gėlavandenių krabų ir vabzdžių, kurie nepriklauso jokiai kitai žinomai gyvūnų grupei Afrikoje ar Arabijoje.

Vienas ryškiausių salos simbolių, vadinamasis „drakono kraujo medis“. Šis augalas išsiskiria skėčio formos laja ir raudonos spalvos sakais, kurie nuo senovės laikų buvo naudojami kaip dažikliai ir gydomoji medžiaga. Šių medžių galima pamatyti tik kalnuotuose salos regionuose. Deja, šie miškai nyksta dėl sausros, klimato kaitos ir gyvulių perganimo.

Gamta po grėsme

Sokotros ekosistema laikoma viena seniausių pasaulyje, tai jos biologinė įvairovė galėjo vystytis net iki 20 milijonų metų. Tačiau šis „natūralus evoliucijos laboratorinis modelis“ tampa vis pažeidžiamesnis. 2015 ir 2018 metų ciklonai smarkiai nusiaubė salos florą, o vis dažnėjantys ekstremalūs oro reiškiniai kelia rimtą pavojų visai gamtos pusiausvyrai.

Ne mažesnė grėsmė kyla ir iš žmonių veiklos. Šimtmečius sala buvo atoki ir nedaug paliesta civilizacijos, tačiau XX amžiuje ji pradėta vis labiau eksploatuoti. Net iki šiol galima rasti senų sovietinių tankų liekanų, liudijimų apie kadaise čia buvusias karines bazes. Šiandien archipelagas įtrauktas į politinių ginčų sūkurį dėl Jemeno vidaus karo, o vietos gyventojai susiduria su neramumais ir neapibrėžta ateitimi.

Turizmas, palaima ar pavojus?

Pastaraisiais metais Sokotra tapo patrauklia kryptimi turistams. Socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos su neįtikėtinais kraštovaizdžiais, o kelionių agentūros vis dažniau siūlo ekskursijas į šį rojaus kampelį. 

Deja, neretai turistai pamiršta, kad lankosi viename iš jautriausių planetos ekosistemų. Be tinkamos priežiūros, masinis turizmas gali tapti pavojingu veiksniu, naikinsiančiu tai, ką sala sukaupė per milijonus metų.

Sokotra, tai ne tik gamtos stebuklas, bet ir atsakomybės simbolis. Jei ketinate aplankyti šią unikalią vietą, svarbu elgtis pagarbiai, saugoti aplinką ir suprasti, kad ši sala nėra tik dar vienas egzotinis kurortas. Tai pasaulinės reikšmės paveldo dalis, kuriai grėsmę kelia ne tik gamtos stichijos, bet ir žmogaus ranka.