Vienas klausimas gali akimirksniu sugriauti jūsų karjerą: ar žinote, kaip atsakyti į šį klausimą?

Toks klausimas gali pasirodyti netikėtas ar net keistas, bet vienas iš sėkmingiausių pasaulio verslininkų jį vertino kaip esminį. Kalbame apie Jefą Bezosą, žmogų, kuris iš garažo pastatė milžinišką imperiją, o dabar jo vardas skamba kartu su technologijomis, raketomis ir šimtais milijardų. 

Bet jo pasitikėjimas nebuvo statomas tik ant CV eilučių. Jis norėjo suprasti, kas slypi už žmogaus žodžių. Ir būtent šis, atrodytų paprastas klausimas, tapo filtru, kuris padėdavo jam atskirti ne tik kompetencijas, bet ir charakterį, pasaulėžiūrą, o kartais net būsimo žmogaus gebėjimą kurti sėkmę komandai.

Daugiau nei klausimas: tai pasaulėžiūros patikra

Kai kurie buvę „Amazon“ darbuotojai prisimena, kad pokalbių metu Bezosas ne vien ieškojo atsakymų į klausimus apie pardavimų strategijas ar inžinerinius sprendimus. Jis stebėjo, ar kandidatas mato save kaip laimės kūrėją, ar kaip nuolatinę auką. 

Nes jo akimis, tai tiesiogiai koreliuoja su tuo, kaip žmogus veiks krizinėse situacijose. Klausimas „Ar esi laimingas?“ buvo ne apie nuotaiką, o apie požiūrį. Ar žmogus mato savo gyvenimą kaip sekmės rezultatą, kurį jis pats susikūrė kartu su aplinkybėmis, ar kaip nuolatinę kovą, kurioje visi kiti kalti?

Tokį klausimą jis užduodavo pačioje pokalbio pradžioje ne tam, kad gautų konkretų atsakymą, o tam, kad matytų, kaip žmogus kalba apie save. Ar jis kuklus? Ar jis dėkingas? Ar jis viską priskiria tik savo pastangoms?

Ką išduoda tavo atsakymas

Buvę darbuotojai tvirtina, kad geriausi atsakymai būdavo ne perdėtai užtikrinti, bet subalansuoti. Žmonės, kurie sakydavo, kad jaučiasi laimingi, bet pripažįsta, jog jų kelyje buvo ir sėkmės, ir darbo – būdavo pastebimi. Tai rodydavo savivertę, bet ir nuolankumą, tikrumą be arogancijos.

O tie, kurie aiškino, kad viską pasiekė patys, kad jiems niekas nepadėjo, kad jie yra stipresni už visus kitus – retai kirsdavo įspūdžio barjerą. Taip pat ir tie, kurie kalbėjo apie nesibaigiančius gyvenimo sunkumus, neišspręstus reikalus ir nuolatinį spaudimą.

„Pozityvumas ir gebėjimas priimti realybę su dėkingumu – tai stiprybė, o ne silpnumas. Ir jei žmogus tą parodo pirmosiomis pokalbio minutėmis, tu žinai, kad gali juo pasitikėti ne tik darbe, bet ir krizėje“, – pastebi verslo psichologas Tadas.

Kodėl tokie klausimai veikia?

Tradiciškai darbo pokalbiai pilni skaičių, pasiekimų, metrikų. Tačiau tokie klausimai kaip šis padeda pereiti į asmeniškesnį lygį. Juk visos didžiosios kompanijos ieško ne tik žinių, bet ir žmonių, kurie geba bendradarbiauti, įkvėpti kitus ir išlaikyti energiją net tada, kai darbas spaudžia.

J. Bezosui svarbu buvo ne tik, ką žmogus moka, bet ir kaip jis mąsto. Laimingas žmogus yra linkęs dirbti ilgiau, būti lojalesnis, įkvėpti kitus. Ir net jei tai neskamba kaip mokslinis kriterijus,  bet ilgalaikėje perspektyvoje tai dažnai svarbiau nei diplomai.

Toks klausimas, tai durys į žmogaus požiūrį. O kai kalbame apie lyderystę, komandinį darbą, gebėjimą augti – požiūris yra svarbiausia. Vienas trumpas klausimas, kuris skamba kaip asmeninis, bet slepia daug daugiau nei atrodo.

Jis skirtas ne tam, kad patikrintum, ar žmogus moka šypsotis, o tam, kad pamatytum, kaip jis mato pasaulį ir tai kartais pasako daugiau nei bet kuri eilutė CV.