Prisijunkite
Paskelbė
Viktoras Baliulis
Paskelbta
Po Šaltojo karo pasaulis gyveno su viltimi, kad didieji kariniai konfliktai liko praeityje. Ekonominė globalizacija, tarptautinių organizacijų stiprėjimas ir tarpusavio priklausomybė atrodė kaip saugikliai, apsaugantys nuo dar vieno pasaulinio karo.
Tačiau pastaraisiais metais šios garantijos susvyravo. Didžiosios galios vėl imasi atviros konfrontacijos: Rusija kariavo ir tebėra aktyvi Ukrainoje, Kinija grasina Taivanui, Iranas ir Šiaurės Korėja tęsia branduolines programas, o Indija ir Pakistanas išlieka nuolat įtemptų santykių epicentre.
Technologinis progresas, ypač hipergarsiniai ginklai ir dirbtinis intelektas, tik dar labiau didina rizikas, o net menkas incidentas bet kurioje iš šių zonų gali įžiebti plačiai išsiplėsiantį konfliktą.
Analitikai šiandien išskiria penkias karščiausias taškus pasaulyje, kur 2026 metais įtampa gali peraugti į atvirą karą. Ir nors Trečiasis pasaulinis karas dar nėra neišvengiamas, pasaulis atsidūrė arčiausiai šios ribos per kelis dešimtmečius.
Vienas pagrindinių nestabilumo taškų išlieka Rytų Europa. Rusija toliau demonstruoja agresyvią laikyseną, rengia karines pratybas prie NATO sienų, nevengia provokacijų ore ir jūroje.
Šios įtampos gali bet kada peraugti į platesnę eskalaciją. Nors tiesioginis karinis susidūrimas laikomas mažai tikėtinu, grėsmė išlieka itin reali.
Azijoje vis didesnį pavojų kelia Kinijos spaudimas Taivanui ir karinis aktyvumas Pietų Kinijos jūroje. JAV, Japonijos, Australijos ir Indijos pajėgos čia taip pat rodo aktyvumą.
Nuolatiniai kariniai manevrai ir įtampa tarp laivų bei orlaivių bet kada gali peraugti į ginkluotą konfliktą. Jei tai įvyktų, konfrontacijoje dalyvautų net kelios branduolinės valstybės.
Nors Korėjos karas formaliai niekada nebuvo užbaigtas, pusiasalyje dažnai matomi grėsmingi ženklai. Šiaurės Korėja tęsia balistinių raketų bandymus ir plėtoja branduolinį arsenalą.
Jos retorika prieš Pietų Korėją ir JAV, kartu su ekonominiu nestabilumu, kuria pavojingą situaciją. Vienas incidentas galėtų išprovokuoti greitą karinę eskalaciją regione.
Šiame regione įtampa tvyro dėl Irano ir Izraelio priešpriešos. Teheranas plečia branduolinę programą, o Izraelis griežtai pareiškia, kad neleis Iranui pasiekti atominio ginklo.
Galimi kariniai smūgiai prieš branduolinius objektus, grupuočių įtraukimas bei didžiųjų galių pozicijų susidūrimas gali greitai išplėsti konfliktą už regiono ribų.
Indija ir Pakistanas – dvi branduolines galias turinčios šalys, turinčios ilgą istoriją teritorinių konfliktų. Periodiniai incidentai, nacionalistinės nuotaikos ir išorinis šalių rėmimas kuria rizikingą saugumo situaciją. Net ribotas konfliktas čia gali tapti globaliniu iššūkiu.
Šiuolaikiniai konfliktai vis dažniau kyla ne tik dėl žemių ar ideologijų. Jėgos demonstracijos tampa įprastu reiškiniu.
Įtampos gali prasidėti dėl išteklių, technologinio dominavimo ar net klaidingo ketinimų interpretavimo. 2026 m. šie faktoriai jungiasi į pavojingą visumą.
Nors pasaulinis karas nėra neišvengiamas, rizika šiandien yra didžiausia per kelis dešimtmečius. Viltis slypi diplomatijoje, tarptautiniuose kontrolės mechanizmuose ir bendrame valstybių spaudime deeskalacijai.
Jei šių priemonių nepavyks išlaikyti ar sustiprinti, net vienas regionas gali tapti ta kibirkštimi, nuo kurios prasidės globalus gaisras.
Viktoras Baliulis
Žurnalistas
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.