Tokio skilimo dar nematėte: Al-Naslaa akmuo tapo viena didžiausių Žemės mįslių

Įtrūkis toks tiesus, kad susidaro įspūdis, jog akmuo būtų perpjautas lazeriu. Nepaisant skėlimo, uola neišsikreipė ir neuždengė plyšio, todėl atrodo, tarsi abi akmens dalys levituotų ore. Nenuostabu, kad dalis žmonių skubėjo šį reiškinį aiškinti nežemiškų jėgų veikimu. Šis akmuo vadinamas Al Naslaa. Al Naslaa – ne tik neįprastos formos riedulys, bet ir petroglifas.

Petroglifai – tai vaizdai, iškalti arba išgraviruoti akmens paviršiuje. Ant Al Naslaa paviršiaus galima įžiūrėti arabų žirgų, kalnų ožių ir žmonių atvaizdus. Tiksli jų sukūrimo data nežinoma, tačiau manoma, kad smiltainio uolos susiformavo prieš tūkstančius metų.

Kaip akmuo Al Naslaa perskilo pusiau?

Egzistuoja kelios teorijos, bandančios paaiškinti, kodėl Al Naslaa skilęs lygiai per vidurį. Viena versija teigia, kad uola stovi tektoninio lūžio linijoje, o plyšys atsirado dėl po akmeniu judėjusio grunto.

Susiformavusi įduba ilgainiui galėjo tapti savotišku tuneliu smėlio nešamiems vėjams. Tūkstantmečiais per plyšį slinkusios smiltelės galėjo nušlifuoti nelygius plyšio kraštus ir taip išlyginti įtrūkį.

Kita teorija aiškina, kad uola galėjo sutrūkti dėl šalčio ir atšilimo ciklų. Jei kadaise į nedidelę plyšelio pradžią pateko vandens, jis galėjo užšalti ir plėsdamasis vis labiau didinti plyšį. Vėliau, keičiantis metų laikams, kartojantis užšalimo ir atšilimo ciklams, įtrūkis galėjo vis platėti ir galiausiai tapti idealiai lygus. Kai klimatas sušilo, ledas ištirpo, o smiltainio uoloje liko aiškiai matomas, lyg liniuotės nusibrėžtas plyšys.

Kas dėl neįprastų „postamentų“, ant kurių laikosi Al Naslaa, jie dykumų kraštovaizdžiuose nėra reti. Tokie dariniai vadinami „grybų formos“ akmenimis ir paprastai susidaro dėl intensyvaus išpučiavimo stipriais vėjais arba dėl senesnių ledyninių procesų. Apatinė uolos dalis dažniausiai labiau ištrupėja ir išbyra, o viršutinė, kietesnė, ilgiau išsilaiko, sudarydama įspūdį, kad riedulys stovi ant siauro stulpo ar kojelės.

Ar Al Naslaa galėjo sukurti žmonės?

Neatmetama galimybė, kad žmonės tyčia bandė suformuoti šį plyšį. Net paprasti metaliniai įrankiai teoriškai galėtų padėti perskelti uolą per vidurį. Tačiau lieka neatsakytas klausimas – kokiu tikslu tai būtų buvę daroma?

Spėjama, kad senovės civilizacijos galėjo specialiai sukurti šią neįprastą uolų skulptūrą kaip geografinį orientyrą, religinės reikšmės vietą arba ankstyvą meno kūrinį.

Kiti radiniai Saudo Arabijoje

Pastaraisiais metais mokslininkai Saudo Arabijos dykumose padarė ir daugiau reikšmingų atradimų. Ne iki galo ištirtuose regionuose palei pietinį Nefudo dykumos pakraštį buvo aptikti įspūdingi uolų piešiniai su kupranugarių atvaizdais, kuriems priskiriamas maždaug 12 tūkstančių metų amžius.

Manoma, kad šie monumentalaus dydžio piešiniai galėjo tarnauti kaip savotiški „kelio ženklai“, rodantys kelią į vandens šaltinius dykumoje. Tokie atradimai leidžia manyti, kad dabartinių atokių ir atšiaurių teritorijų vietoje kadaise egzistavo aktyvūs senovės žmonių maršrutai ir gyvenamosios vietos.