Pasaulis ant pražūties slenksčio: mokslininkai stumia Pasaulio pabaigos laikrodį pirmyn

Pasak jų, sunkiai pasiektos tarptautinės sutartys byrėja. Tai spartina didžiųjų valstybių konkurenciją pagal principą „nugalėtojas pasiima viską“ ir silpnina tarptautinį bendradarbiavimą, būtiną egzistencinei rizikai mažinti.

Tarp svarbiausių priežasčių, dėl kurių laikrodžio rodyklės vėl pasuktos į priekį, asociacijos nariai įvardijo Rusijos ir Ukrainos karą, praėjusių metų gegužę kilusį konfliktą tarp Indijos ir Pakistano, taip pat Izraelio ir JAV smūgius Iranui praėjusią vasarą.

Grėsmių analizė

Šiuo metu, anot mokslininkų, negalima atmesti pasaulinio karo pradžios galimybės, nes daugelis valstybių yra įsitraukusios į konfliktus dėl įvairių klausimų. Ryškiausi pavyzdžiai – konfliktas tarp Izraelio ir Gazos ruožo bei JAV bandymai smogti Iranui.

Kita vertus, Rusijos ir Ukrainos karas nerodo greito pabaigos ženklų. NATO – žinomas Vakarų šalių aljansas – taip pat išgyvena neramius laikus, kuriuos gilina politiniai nesutarimai ir vidiniai geopolitiniai ginčai.

Sparčiai besivystančios dirbtinio intelekto technologijos tiesiogiai ir netiesiogiai daro neigiamą poveikį klimatui ir žmonijai. Didžiuliai duomenų centrai statomi vis greičiau, kad patenkintų augantį dirbtinio intelekto poreikį skaičiavimo ištekliams, o tai dar labiau apkrauna aplinką ir ekosistemas.

„Biuletenio“ tarybos narys Styvas Feteris (Steve Fetter) pareiškė, kad plintantys „nereglamentuoti dirbtinio intelekto įrankiai“ kelia didelę grėsmę žmonijos išlikimui. Jis išreiškė susirūpinimą, jog dirbtinio intelekto sukurti netikri vaizdai ir vaizdo įrašai pasitelkiami siekiant pakeisti visuomenės nuomonę ir kurstyti neramumus, kurie gali virsti smurtiniais konfliktais.

„Pasitelkus tokius vaizdo įrašus galima mėginti įtikinti žmones, kad įvyko dalykai, kurių realybėje nebuvo: pavyzdžiui, kad kažkur vyksta riaušės ar kariniai veiksmai, nors tai – klastotė“, – aiškino jis.

Mokslininkų grupė taip pat atkreipė dėmesį į stiprėjančias sausras, karščio bangas ir potvynius, susijusius su globaliu atšilimu, bei tai, ką jie apibūdino kaip reikšmingų tarptautinių veiksmų stygiumi sprendžiant klimato krizę. Ypač kritikuojama politika, kuri skatina iškastinio kuro naudojimo plėtrą ir riboja atsinaujinančios energetikos augimą.

Istorinė apžvalga

„Branduolinių mokslininkų biuletenis“ buvo įkurtas 1945 metais Alberto Einšteino, Roberto Openheimerio ir Čikagos universiteto tyrėjų, kurie atliko svarbų vaidmenį kuriant pirmąjį branduolinį ginklą Manhatano projekto metu. Po dvejų metų ši grupė pristatė Pasaulio pabaigos laikrodį kaip simbolinį būdą informuoti apie žmogaus sukeltas grėsmes žmonijai ir planetai. Iš pradžių laikrodis daugiausia atspindėjo rizikas, susijusias su branduoliniu ginklu.

Laikrodžio minutės rodyklės padėtis turi parodyti, kaip arti žmonija atsidūrusi prie savinaikos ribos, kurią gali lemti nekontroliuojama mokslo ir technologijų pažanga.

Pastaraisiais metais laikrodis vis artėja prie vidurnakčio: 2023 m. jis rodė 90 sekundžių iki vidurnakčio, pernai – 89 sekundes, o dabar rodyklės sustojo ties 85 sekundžių riba.

„Biuletenis“ kaip papildomus veiksnius, lėmusius sprendimą pasukti rodykles, įvardijo ir biologines grėsmes – tokias kaip koronavirusas ar paukščių gripas – bei oficialią valstybių reakciją į šiuos protrūkius.

Anksčiau skelbta, kad mokslininkai prognozavo rekordiniu mastu priartėsiant prie „branduolinės vidurnakčio“ ribos ir svarstė, jog rodyklės gali būti pasuktos dar devyniomis sekundėmis į priekį.