Pasaulis artėja prie visiškos katastrofos: naujos salos, nykstantys krantai ir milijonams gresiantis pavojus

Naujos salos ir smėlio plotai atsiranda vietose, kur dar visai neseniai tyvuliavo vanduo. Pokyčiai ne tik keičia regiono kraštovaizdį, bet ir kelia pavojų unikaliems ekosistemoms. Milijonai žmonių, gyvenančių pakrantėse, gali susidurti su rimtais sunkumais, tai nuo maisto ir vandens trūkumo iki infrastruktūros žlugimo. 

Kaip teigia tyrėjai, ši situacija yra viena ryškiausių klimato kaitos pasekmių šiandieninėje planetoje. Mokslininkai pabrėžia, kad tai, kas vyksta Kaspijos jūroje, gali tapti įspėjimu visam pasauliui. Net tokie didžiuliai vandens telkiniai nėra apsaugoti nuo globalių pokyčių.

Naujos salos ir nykstantys krantai

Per pastaruosius metus fiksuota kelių naujų sausumos darinių atsiradimas. Viena jų yra vadinamoji „vaiduoklių sala“, susiformavusi po purvo ugnikalnio išsiveržimo prie Azerbaidžano krantų. Tačiau ši sala netrukus pradėjo nykti, vos spėjusi tapti mokslo objektu.

Kitas sausumos fragmentas atsirado maždaug už 30 kilometrų nuo Maly Zhemchuzhny salos. Skirtingai nuo „vaiduoklių salos“, jis susidarė ne dėl vulkaninės veiklos, o dėl sparčiai krintančio vandens lygio. Šie pokyčiai rodo, kad didžiulis ežeras susitraukia, palikdamas naujus, dar neseniai nematytus kraštovaizdžius.

Šiaurinė Kaspijos dalis yra ypač pažeidžiama, nes vandens gylis ten tesiekia vos penkis metrus. Todėl net kelių dešimčių centimetrų vandens praradimas lemia milžinišką paviršiaus plotų sumažėjimą.

Klimato kaitos pėdsakai

Remiantis dr. Simon Goodman iš Lydso universiteto tyrimais, Kaspijos jūra kasmet praranda iki 30 centimetrų vandens. Dar prieš du dešimtmečius kritimas buvo gerokai lėtesnis, tai apie 6 centimetrus per metus. Tačiau pastaraisiais metais procesas tapo beveik nevaldomas.

Mokslininkai prognozuoja, kad net jei globali temperatūra pakils tik 2 laipsniais Celsijaus, iki amžiaus pabaigos vandens lygis nukris 10 metrų. Tai reikštų daugiau nei 112 tūkst. kvadratinių kilometrų naujų sausumos plotų, teritoriją, didesnę už Islandiją. Tokiu atveju keturios iš dešimties unikalių Kaspijos ekosistemų išnyktų visiškai.

Šį procesą lemia sumažėjęs upių vandens pritekėjimas ir kritulių kiekis, o kartu ir sustiprėjęs garavimas nuo ežero paviršiaus. Šiltesni orai verčia vandenį trauktis greičiau, nei jis spėja papildytis.

Pasekmės žmonėms ir gamtai

Ekologai perspėja, kad padėtis yra itin grėsminga. Kaspijos pakrantėse gyvenančios bendruomenės rizikuoja prarasti prieigą prie vandens išteklių, o tradicinė žvejyba gali tapti neįmanoma. Garsieji jesiotrai, flamingai ir ruoniai jau dabar susiduria su grėsmėmis, nes jų natūralios buveinės nyksta.

Ekonominiai padariniai taip pat milžiniški. Uostai, keliai, pramoninė infrastruktūra patiria žalą, o regiono šalims teks skirti milijardus dolerių adaptacijai. Vis dėlto be bendrų tarptautinių pastangų išsaugoti didžiausią pasaulio ežerą gali būti neįmanoma.

Kaip pabrėžia mokslininkai, reikia ilgalaikių strategijų, kurios derintų aplinkosaugą, infrastruktūros apsaugą ir regioninį bendradarbiavimą. Tik tokiu būdu galima sulėtinti procesą ir užtikrinti, kad Kaspijos jūra netaptų dar viena klimato kaitos auka.