Pavojinga Kinijos ir Rusijos sąjunga: ar Maskvos priklausomybė nuo Pekino gali tapti lemtingu veiksniu?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad susiformavo galinga sąjunga, galinti mesti rimtą iššūkį Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai. Tačiau iš arčiau pažvelgus kyla klausimas: ar ši draugystė iš tiesų yra tvirta, ar tik laikinas interesų sutapimas?

Rusija, po plataus masto invazijos į Ukrainą, atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje. Sankcijos, diplomatinės krizės ir nutraukti prekybos ryšiai su daugeliu šalių paskatino Kremlių ieškoti naujų partnerių. 

Kinija šioje situacijoje pasirodė kaip patogi alternatyva – didžiulė rinka, finansinės galimybės ir geopolitinė įtaka Azijoje. Pekinui tai suteikė progą dar labiau sustiprinti savo vaidmenį kaip pagrindinės pasaulinės galios.

Vis dėlto, nors ši draugystė atrodo naudinga abiem pusėms, joje slypi daug prieštaravimų. Kinijos ir Rusijos tikslai ne visada sutampa, o jų santykiuose gausu nepasitikėjimo. Tad ar ši partnerystė gali virsti ilgalaike sąjunga, ar viskas baigsis tik taktine draugyste, kuri iširs, kai interesai išsiskirs?

Ekonominiai saitai – išgelbėjimas Rusijai ir galimybė Kinijai

Rusija šiandien ekonomiškai smarkiai priklausoma nuo Kinijos. Pekinas tapo didžiausiu rusiškos naftos, dujų ir kitų žaliavų importuotoju. Pasitraukus Vakarų kompanijoms, būtent Kinijos įmonės užėmė daugelį nišų Rusijos rinkoje – nuo automobilių pramonės iki elektronikos tiekimo. 

Maskva šią priklausomybę vadina strategine partneryste, tačiau faktiškai ji tapo jaunesniuoju partneriu, kurio pasirinkimo laisvė smarkiai apribota. Kinijai tokia padėtis patogi. Ji gauna energijos resursus už palankesnes kainas, stiprina savo įtaką Eurazijoje ir įtvirtina reputaciją kaip galybė, galinti mesti iššūkį Vakarams.

Tačiau Pekinas taip pat supranta rizikas – pernelyg glaudus bendradarbiavimas su Rusija gali pabloginti santykius su Europa, kuri Kinijai tebėra itin svarbi rinka.

Karinis bendradarbiavimas – demonstracija ar reali grėsmė?

Rusijos ir Kinijos kariuomenės vis dažniau rengia bendras pratybas, tiek Ramiajame vandenyne, tiek Arkties regione. Tokie manevrai siunčia aiškią žinutę NATO ir JAV: šios dvi šalys gali veikti kartu. 

Maskva giriasi, kad tokiu būdu stiprina daugiapolį pasaulį, o Pekinas demonstruoja savo augančią karinę galią. Vis dėlto realybėje karinis bendradarbiavimas turi ribas. Kinija itin atsargi, nes nenori būti tiesiogiai įtraukta į Rusijos karą Ukrainoje. 

Ji vengia tiekti Maskvai ginklus, nes bijo Vakarų sankcijų, kurios galėtų pakenkti jos pačios ekonomikai. Tad nors pratybos atrodo įspūdingai, iš esmės tai yra labiau politinis gestas nei tikra sąjunga, paremta įsipareigojimais.

Geopolitinės ambicijos – bendros prieš Vakarus, bet skirtingos ateityje

Maskvą ir Pekiną vienija bendra nuostata prieš Vakarų dominavimą. Abi šalys kalba apie naują pasaulio tvarką, kurioje JAV vaidmuo būtų mažesnis. Rusija siekia išlikti svarbi globaliame žemėlapyje, o Kinija nori įtvirtinti savo, kaip pirmaujančios supervalstybės, statusą.

Tačiau ilgainiui šių ambicijų suderinamumas kelia abejonių. Rusija bijo tapti visiškai priklausoma nuo Kinijos, o Kinija nelinkusi dalintis savo galios monopolių. Pavyzdžiui, Centrinėje Azijoje abi šalys konkuruoja dėl įtakos – Rusija tradiciškai laiko šį regioną savo įtakos zona, tačiau Kinija čia investuoja milžiniškus pinigus per „Juostos ir kelio“ iniciatyvą.

Pavojinga sąjunga ar laikina draugystė?

Apibendrinant galima teigti, kad šiandieninė Kinijos ir Rusijos partnerystė yra labiau pragmatinė nei ideologinė. Jas vienija bendra opozicija Vakarams, tačiau jas skiria skirtingi ilgalaikiai tikslai ir nepasitikėjimas. Rusija trokšta pripažinimo ir paramos, o Kinija siekia išlaikyti balansą tarp ekonominės naudos ir rizikos prarasti santykius su kitais pasaulio žaidėjais.

Todėl šią sąjungą drąsiau būtų vadinti laikina draugyste, kuri gali išlikti tol, kol Maskva bus izoliuota, o Pekinui bus naudinga turėti įtaką Rusijoje. Tačiau istorija rodo, kad tokios sąjungos dažnai subyra, kai tik interesai ima skirtis.

Ar šiandieninė Kinijos ir Rusijos draugystė taps naujo pasaulio tvarkos pagrindu, ar bus tik laikina taktika prieš bendrą priešą – tai klausimas, į kurį atsakymą duos artimiausi dešimtmečiai.