Prancūzija slapta siunčia uraną į Rusiją: „Greenpeace“ tikina, kad tai grėsmingas signalas Europai

Organizacija „Greenpeace“ teigia, kad Prancūzijos institucijos nesilaiko nuoseklumo, nes palaikydamos Ukrainą politiniame lygmenyje vis dar palaiko branduolinio kuro prekybą su Maskva. Tokia informacija visuomenę pasiekė kaip dar vienas priminimas, jog energetikos sektoriuje santykiai tarp valstybių dažnai būna kur kas sudėtingesni nei tai atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad šis konkretus krovinys yra pirmasis toks fiksuotas atvejis per kelerius metus. Laivo maršrutas atkreipė dėmesį, nes krovinys išplaukė būtent tuo metu, kai Prancūzijos prezidentas ruošėsi susitikti su Ukrainos vadovu. Tai paskatino nemažai svarstymų apie realų politinių sprendimų ir ekonominių ryšių santykį.

Uranas ir jo kelias iš Prancūzijos į Rusiją

„Greenpeace“ atstovai šeštadienį stebėjo, kaip į Panamos vėliava plaukiojančio laivo „Mikhail Dudin“ triumą buvo keliami konteineriai su perdirbtu uranu. Tokia medžiaga gaminama iš panaudoto branduolinio kuro, kuris gali būti apdorojamas dar kartą. Rusija šiuo metu turi vienintelę gamyklą pasaulyje, kurioje šis procesas atliekamas reikiamu mastu.

Perdirbtas uranas gali būti panaudotas pakartotinai, todėl jis laikomas vertinga žaliava. Dėl augančių kainų rinkoje energetikos bendrovės vis dažniau renkasi šį būdą, kad sumažintų išlaidas. Tai paaiškina, kodėl net geopolitinių įtampų laikotarpiu išlaikomas tam tikras bendradarbiavimas – bent jau pramoniniame lygmenyje.

Šis krovinys išsiskiria tuo, kad ankstesni panašūs veiksmai buvo sustabdyti dar dvidešimt 2022 metais. Tuomet Prancūzijos valdžia nurodė valstybinei energetikos bendrovei „EDF“ nutraukti prekybą su Rusijos „Rosatom“. Tačiau dabartiniai duomenys rodo, kad veikla, regis, atnaujinta.

„Greenpeace“ kritika ir politinis kontekstas

Aplinkosaugos organizacija pranešė, kad toks veiksmas yra rimtas signalas apie pramoninių ir geopolitinių santykių pokyčius. Pasak jų, Prancūzija siekia būti aiškia Ukrainos rėmėja, bet tuo pačiu dalyvauja prekyboje su šalimi, kuri vykdo agresiją prieš Ukrainą. Organizacijos atstovė Pauline Boyer teigia, kad tai yra moralinis prieštaravimas.

Boyer nurodė, kad nors tokia prekyba neprieštarauja įstatymams, ji kuria nepalankų precedentą. Pasak jos, „Rosatom“ vaidmuo Zaporižios elektrinėje ir kiti veiksmai susiję su dabartine karo situacija turi būti vertinami atsargiai. Tokie argumentai skirti parodyti, kad pramoniniai sandoriai negali būti visiškai atskirti nuo geopolitinių realijų.

Prancūzijos energetikos ministerija ir „EDF“ situacijos nekomentavo. Toks tylėjimas tik sustiprino klausimus, kodėl krovinys vėl siunčiamas būtent dabar ir kaip tai derinama su Prancūzijos politinėmis pareigomis.

Prancūzijos ir Rusijos branduoliniai ryšiai

Prancūzija yra didžiausia branduolinės energijos vartotoja Europoje. Šalis kasmet pagamina didžiąją dalį elektros iš atominių elektrinių, todėl branduolinio kuro tiekimas yra nuolatinis rūpestis. Būtent dėl šios priežasties ryšiai su Rusijos branduoline pramonės sistema anksčiau buvo glaudūs.

Dar dvidešimt aštuontais metais „EDF“ pasirašė milžinišką kontraktą su „Tenex“ – „Rosatom“ dukterine įmone. Sutartis siekė šešis šimtus milijonų eurų. Tai buvo planai, susiję su panaudoto branduolinio kuro perdirbimu ir pakartotiniu panaudojimu. Pramonėje tokios sutartys keičiamos retai, o jų vykdymas reikalauja ilgalaikio planavimo.

Prancūzijos valdžia prieš metus teigė svarstanti galimybę kurti vietinę perdirbimo gamyklą. Tačiau šiuo metu, panašu, kad tokio projekto įgyvendinimas atidėtas.

Laivo kelias ir jo būsimas tikslas

Tyrimo duomenys rodo, kad laivas „Mikhail Dudin“ pirmadienio rytą buvo netoli Diunkerko. Laivas, kuriame anksčiau buvo fiksuotos techninės problemos, šiuo metu turėtų keliauti į Ust Lugą – vieną iš didžiausių uostų netoli Rusijos ir Estijos sienos.

Šis maršrutas kelia papildomų klausimų, nes krovinio saugumas, turinys ir paskirtis svarbūs tiek saugumo, tiek politiniu požiūriu. Dėl to veiksmai vertinami itin atidžiai.