Prancūzija sulaikė rusišką tanklaivį „Boracay“, įtariamas sankcijų pažeidimas ir ryšys su dronais virš Kopenhagos

Ši laivų grupė aktyviai apeidinėja Vakarų sankcijas ir toliau gabena rusišką naftą bei naftos produktus į pasaulio rinkas, nepaisant tarptautinių ribojimų. „Reuters“ paskelbė, kad sulaikytasis tanklaivis šiuo metu yra inkaruotas prie vakarinių Prancūzijos krantų, netoli Sen Nazairo uosto.

Įtarimai kilo, kai laivo įgula nesugebėjo pateikti įrodymų apie savo registracijos šalį ir atsisakė vykdyti Prancūzijos institucijų nurodymus. Dėl šios priežasties Bresto prokuratūra pradėjo oficialų tyrimą.

Tanklaivis plaukiojo su kitais vardais

Tanklaivis „Boracay“ buvo pastatytas dar 2007 metais. Jis išplaukė iš Rusijos uosto Primorske rugsėjo 20 dieną, plaukė per Baltijos jūrą, Daniją, Šiaurės jūrą, o tada įplaukė į Lamanšo sąsiaurį. Pagal „MarineTraffic“ duomenis, laivas po trumpo manevro šiaurės vakarinėje Prancūzijos pakrantėje pakeitė kursą ir sustojo prie Sen Nazairo, lydimas Prancūzijos karo laivo.

Įdomu tai, kad laivas iki 2024 metų gruodžio buvo žinomas kitu pavadinimu – „Kiwala“. Vėliau jis pervardytas į „Boracay“, o kai kuriose duomenų bazėse nurodomas ir kaip „Pushpa“. Nepaisant vardų kaitos, jis išlaikė tą patį IMO identifikacijos numerį – tai leidžia atsekti jo veiklą ir kilmę.

Europos Sąjungos sankcijos šiam tanklaiviui taikomos nuo 2024 metų spalio, o Jungtinė Karalystė papildomai įtraukė jį į sankcijų sąrašą 2025 metų vasarį. Britų vyriausybė nurodo, kad šis laivas dalyvavo veikloje, kuri destabilizuoja Ukrainą arba finansiškai naudinga Rusijos valdžiai.

Įtarimai dėl ryšio su dronų incidentu Kopenhagoje

Situacija įgauna dar daugiau atspalvių. Portalo „BlackSeaNews“ vyriausiasis redaktorius Andrijus Klymenko pranešė, kad tanklaivis „Boracay“, plaukiojantis po Benino vėliava, iš tiesų buvo sulaikytas dar rugsėjo 27 dieną Atlanto vandenyne, netoli Bresto. Tai įvyko dar prieš tai, kai Prancūzijos karinis laivynas oficialiai paskelbė apie tyrimo pradžią.

Pasak Klymenko, šis tanklaivis galimai susijęs su dronų incidentu Danijoje – rugsėjo 22 dieną virš Kopenhagos buvo pastebėti neidentifikuoti bepiločiai, dėl kurių veiklos buvo sustabdytas oro uosto darbas. Jo teigimu, yra įtarimų, jog būtent „Boracay“ galėjo būti šių dronų paleidimo platforma.

Jei šie įtarimai pasitvirtins, tai reikštų ne tik sankcijų pažeidimą, bet ir potencialią grėsmę Europos aviacijos saugumui. Nors kol kas oficialių įrodymų nepateikta, tokie duomenys rodo, kad tyrimas gali apimti daug platesnį mastą nei vien tik prekybos taisyklių pažeidimus.

Šešėlinis laivynas – reali grėsmė

Terminas šešėlinis laivynas dažnai naudojamas apibūdinti laivams, kurie, pakeitę pavadinimus, vėliavas ir techninius duomenis, išvengia sankcijų kontrolės ir toliau vykdo Rusijai naudingą prekybą. Tokie laivai plaukioja su trečiųjų šalių vėliavomis, turi fiktyvius savininkus ir dažnai keičia maršrutus bei identifikacijos duomenis.

Sulaikytas „Boracay“ tampa simboliniu pavyzdžiu, kaip tokie laivai gali būti sustabdyti laikantis teisinių tarptautinių jūrų normų. Prancūzijos veiksmas rodo, kad kai kurios šalys pasirengusios imtis aktyvesnių priemonių kovojant su sankcijų pažeidėjais.

Politinės pasekmės – neišvengiamos

Šis incidentas gali turėti tolesnių pasekmių ne tik laivybos sektoriui, bet ir diplomatinėje plotmėje. Tai – aiški žinutė Maskvai, kad net ir nematomi laivai gali būti sulaikyti. Taip pat tai tampa ženklu kitoms Europos valstybėms, jog būtina griežčiau kontroliuoti jūrų kelius ir įtartiną transportą.

Kol tyrimas vyksta, „Boracay“ lieka stovėti prie Prancūzijos krantų, o jo įgula – stebima. Galbūt artimiausiu metu paaiškės, ar šis tanklaivis išties susijęs su dronų veikla virš Kopenhagos. Jei taip, tai gali tapti vienu iš svarbiausių įrodymų, kaip komerciniai laivai pasitelkiami ne tik ekonominėms, bet ir karinėms ar žvalgybinėms operacijoms.

Šis atvejis – tik vienas iš pavyzdžių, kaip karo šešėlis nusidriekia toli nuo fronto linijų. Ir kaip viena laivo pavardė gali tapti nauju geopolitinės įtampos simboliu.