Rumunija skelbia griežtą protestą dėl Rusijos drono: pažeidė oro erdvę ir išvengė numušimo per plauką

Tai patvirtino šalies užsienio reikalų ministrė Oana Toiu po to, kai šeštadienį Rumunijos naikintuvai buvo pakelti per Rusijos smūgį prieš Ukrainos infrastruktūrą prie sienos.

Dronas skrido ypač žemai ir vos nebuvo numuštas F-16 pilotų – tai dar vienas ženklas, jog Rusija testuoja NATO rytinės sienos atsparumą. Oro erdvės pažeidimai šioje srityje nebe naujiena, tačiau jų dažnis ir drąsa kelia rimtą susirūpinimą.

Incidentas Rumunijoje – ne vienintelis

Tą pačią dieną dėl panašios grėsmės Lenkijoje buvo uždarytas Lublino oro uostas ir pakelti naikintuvai. Prieš kelias dienas Lenkijos oro erdvėje buvo numušti keli Rusijos dronai, pasitelkus NATO sąjungininkų oro pajėgas.

Pastarųjų įvykių kontekste akivaizdu, kad Rusijos dronai vis dažniau pažeidžia NATO šalių oro erdvę, o Vakarų valstybės tai mato kaip provokacijas ir atsparumo testą. Regiono įtampa išlieka itin aukšta nuo pat 2022 metų, kai prasidėjo plataus masto karas Ukrainoje.

Rumunijos pozicija – tvirta

Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu šeštadienį socialiniuose tinkluose pareiškė, kad oro erdvės pažeidimas yra nepriimtinas ir kad šis klausimas bus keltas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Pasak jos, tarptautinė bendruomenė privalo reaguoti griežtai ir nedelsdama.

„Turime padidinti Rusijos veiksmų kainą. Būtina greitai priimti jau devynioliktą sankcijų paketą ir aktyvinti visas priemones pagal NATO operaciją „Rytų sargyba“, – parašė ministrė savo pranešime.

Rumunija, kaip Europos Sąjungos ir NATO narė, jau anksčiau yra nukentėjusi nuo Rusijos veiksmų – nuo pat karo pradžios į jos teritoriją ne kartą nukrito Rusijos dronų nuolaužos. Šalis dalijasi net 650 kilometrų ilgio siena su Ukraina, todėl yra viena iš pirmųjų, kuri gali būti paveikta perimetro išpuolių.

NATO stiprina rytinį flangą

Reaguodama į augančią grėsmę, NATO paskelbė apie naują karinę operaciją „Rytų sargyba“, kurios tikslas – sustiprinti gynybos pozicijas rytinėje aljanso pusėje. Ši iniciatyva yra tiesioginis atsakas į pastarąsias oro erdvės provokacijas, kurios, pasak daugelio Vakarų pareigūnų, yra Rusijos bandymai patikrinti NATO gynybos pasirengimą.

NATO pareigūnai aiškiai nurodo, kad oro erdvės pažeidimai – tai ne atsitiktiniai incidentai, o koordinuota Rusijos strategija. Dronai gali būti neaktyvūs ar be ginkluotės, tačiau jų skrydis virš NATO šalių teritorijų yra tiesioginis iššūkis visai aljanso saugumo architektūrai.

Grėsmė saugumui ir stabilumui

Tokie įvykiai kelia pagrįstą nerimą ne tik Rumunijoje ar Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Jie primena, kad NATO rytinė siena yra ne teorinis, o labai realus frontas, kuriame vyksta nuolatiniai išbandymai. NATO sąjungininkai ne tik griežtai pasmerkė Rusijos veiksmus, bet ir pradėjo papildomas karines konsultacijas, kad būtų sustiprinta bendroji reakcija.

Rusijos puolimai dronais prieš Ukrainos infrastruktūrą prie NATO sienų, o kartais – ir pačiose aljanso šalyse, yra pavojingas precedentas. Tai veiksmai, kurie, nors ir neneša tiesioginių smūgių, vis dėlto kelia grėsmę regioniniam stabilumui ir gali eskaluoti konfliktą dar labiau.

Naujas sankcijų paketas – neišvengiamas

Rumunijos iniciatyva siekti Jungtinių Tautų dėmesio šiuo klausimu rodo, kad Balkanų regionas neketina toleruoti jokios oro erdvės pažeidimų formos. Oana Toiu pabrėžia būtinybę kuo greičiau priimti naują sankcijų paketą, kuris turėtų būti atsakas į Rusijos nuolatines provokacijas.

Šios sankcijos, pasak diplomatinės bendruomenės, turėtų būti kryptingos, taikytos Rusijos karinei pramonei, ginklų gamybos tiekimo grandinėms ir technologijoms, kurios naudojamos dronų gamyboje. Be to, kai kurios šalys siūlo netgi papildomas priemones, susijusias su oro transporto ribojimu ar finansiniais apribojimais.