Rusijos dronas rastas Lenkijos laukuose, ar tai dar vienas signalas NATO ar pavojingas atsitiktinumas?

Paaiškėjo, kad tai rusiškas „Gerbera“ dronas – priedanga, dažniausiai naudojamas kaip klaidinanti priemonė ar žvalgybos įranga. Apie tai pranešė leidinys „Wiadomości Dziennik“.

Nors iš pirmo žvilgsnio objektas neatrodė pavojingas, jame nebuvo sprogmenų ar kovinio užtaiso, vis dėlto šis atvejis kelia pagrįstų klausimų: kaip šis dronas atsidūrė Lenkijos teritorijoje? Ir ką tai reiškia saugumo prasme – tiek vietos gyventojams, tiek visai šaliai?

Dronas rastas dirbant laukuose

Policijos pareigūnai pranešė, kad antradienį, apie 15 valandą, Dzialdovo policijos komisariatas gavo pranešimą apie keistą radinį. Laukuose, Plośnicos valsčiuje, kombaino vairuotojas aptiko objektą, kuris savo išvaizda priminė nedidelį droną. 

Į įvykio vietą iškart buvo iškviestos tarnybos – policija, kariuomenės atstovai bei sprogmenų neutralizavimo specialistai. Kaip patvirtinta oficialiame Olsztyno vaivadijos policijos pranešime, rastas orlaivis nepriklausė jokiam Lenkijos kariuomenės ar civilinės aviacijos padaliniui. 

Netrukus identifikuota, jog tai rusiškas „Gerbera“ modelio dronas – vienas iš vadinamųjų „decoy“ arba apgaulingų bepiločių, naudojamų dažniausiai kaip masalas tikram kariniam smūgiui nukreipti.

Ne pTai jau 20-as rastas dronas

Pasak Lenkijos institucijų, tai jau 20 Rusijos kilmės dronas, rastas šalies teritorijoje nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Tai kelia vis didesnį susirūpinimą dėl sienų saugumo ir galimų pažeidimų. Kiekvienas toks atvejis reikalauja detalaus tyrimo, nes net jei dronai nėra ginkluoti, jie vis tiek gali atlikti svarbias žvalgybines ar trikdomąsias funkcijas.

Šiuo konkrečiu atveju nėra duomenų, kad rugsėjo 30 dieną Lenkijos oro erdvę būtų pažeidęs koks nors objektas. Tai leidžia manyti, jog dronas galėjo įskristi dar anksčiau – galimai rugsėjo 10 dieną, kai per masinę Rusijos ataką prieš Ukrainą dalis bepiločių netikėtai nuskrido toliau nei planuota.

Keli radiniai per trumpą laiką

Pastarosiomis savaitėmis Lenkijos teritorijoje buvo aptikta keliolika bepiločių likučių ar net visų aparatų. Rugsėjo 21 dieną keliuose Mazovijos ir Liublino vaivadijų vietose taip pat rastos dronų nuolaužos. Dalis jų laikytos pavojingomis – kai kurios buvo neutralizuotos vietoje, o kitos perduotos ekspertizei.

Šie incidentai ne tik kelia grėsmę civiliams – ypač ūkininkams ir gyventojams netoli sienos su Ukraina – bet ir verčia peržiūrėti dabartinius oro gynybos bei sienos kontrolės mechanizmus. Nors oficialiai Rusija neigia tyčinius pažeidimus, tokių atvejų vis daugėja.

Lenkijos atsakas ir prevenciniai žingsniai

Po vis dažnėjančių incidentų, Lenkijos kariuomenė bei pasienio tarnybos ėmėsi papildomų saugumo priemonių – ypač šiauriniuose ir rytiniuose regionuose. Karinės oro stebėjimo sistemos veikia pilnu pajėgumu, o dronų sekimo įranga pastaruoju metu papildyta modernesniais radarais.

Visgi problemos sprendimas nėra paprastas – mažo dydžio dronai gali skristi itin žemai, išvengti radarų ar būti paleisti iš mobilios platformos net ir už kelių šimtų kilometrų. Todėl kiekvienas toks atvejis tampa ne tik techniniu iššūkiu, bet ir politiniu signalu.

Ar tai signalas ar atsitiktinumas?

Nors pareigūnai kol kas neskuba daryti išvadų, kai kurie analitikai mano, kad tokie dronų skrydžiai gali būti tikslingi – siekiant tikrinti NATO šalių oro gynybos jautrumą ar sukelti vidinę įtampą. Net jei konkretus šio drono skrydis buvo atsitiktinis, pats jo buvimas Lenkijos teritorijoje nėra laikomas nekaltu.

Politinėje plotmėje šis įvykis neabejotinai sustiprins diskusijas apie būtinybę dar labiau suvienodinti oro saugumo standartus NATO rytiniame flange, o vidaus lygmeniu – užtikrinti, kad gyventojai žinotų, kaip elgtis aptikus įtartiną objektą.

Ši istorija primena – net ir iš pirmo žvilgsnio nekaltas radinys gali turėti plačių saugumo pasekmių. Ir kai tai tampa nebe pavieniu atveju, o tendencija – laikas nebe tik reaguoti, bet ir imtis sisteminių veiksmų.