Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Rusijos grėsmės bijo net ir Norvegija: kibernetinės atakos, propaganda ir ilgalaikės rusų įtakos planas
Norvegijos žvalgybos vadovas Nilsas Andreasas Stensonesas pareiškė, kad šiuo metu didžiausia grėsmė Norvegijai kyla iš Rusijos. Tokį pareiškimą jis padarė renginyje „Hibridiniai išpuoliai prieš Norvegiją, tai ar mes kare?“. Savo kalbą žvalgybos vadovas pradėjo pabrėždamas, jog Norvegija šiuo metu nėra karo būsenoje, tačiau priminė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laiko savo šalį nuolatiniame konflikte su Vakarais.
Pasak A. Stensoneso, šis požiūris lemia, kad Rusija išlieka svarbiausiu ir rimčiausiu pavojumi Norvegijos nacionaliniam saugumui. A. Stensonesas taip pat teigė, kad Rusija šiais metais neketino tiesiogiai kištis į Norvegijos parlamento rinkimus, nors ankstesniais metais ji ne kartą darė įtaką įvairių Europos šalių rinkimams.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad Rusija domisi galimybe daryti įtaką ilgalaikėje perspektyvoje, siekdama formuoti Norvegijos politiką ir visuomenės nuostatas savo naudai. Tame pačiame renginyje Norvegijos policijos saugumo tarnybos vadovė Beate Gangas atskleidė, jog šių metų balandį įvykdyto kibernetinio išpuolio prieš užtvanką pėdsakai veda į Rusiją.
Tuomet kibernetiniai nusikaltėliai perėmė Norvegijos pietvakariuose, prie Rosvatnet ežero, esančios užtvankos valdymo sistemą. Įsilaužėliai keturias valandas buvo visiškai atidarę užtvankos vartus, todėl išleistas didžiulis kiekis vandens. Tik pastebėjus incidentą, darbuotojai sugebėjo atgauti kontrolę ir sustabdyti galimą didesnę žalą.
Policijos saugumo tarnyba (PST) atsakinga už kontržvalgybos veiklą ir valstybės saugumo užtikrinimą. Šis atvejis parodė, kad hibridinės grėsmės gali būti labai įvairios, tai nuo propagandos ir informacinių atakų iki tiesioginio infrastruktūros sabotažo.
Pasak pareigūnų, tokios atakos gali turėti rimtų pasekmių tiek šalies ekonomikai, tiek gyventojų saugumui, todėl būtina stiprinti apsaugos sistemas ir kibernetinę gynybą. Liepos mėnesį Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Storė pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi skirti papildomą finansavimą Ukrainos oro gynybai stiprinti, tai darydama glaudžiai bendradarbiaus su Vokietija.
Kartu su Švedija ir Danija Norvegija finansuos naują NATO iniciatyvą, kurios metu Ukraina gaus prioritetinius amerikietiškus ginklus. Bendra šios paramos vertė sieks 500 milijonų JAV dolerių, apie 430 milijonų eurų.
Norvegijos žvalgybos ir saugumo tarnybų pareiškimai rodo, kad Rusijos keliamos grėsmės yra daugiasluoksnės, tai jos apima tiek tiesiogines karines, tiek hibridines atakas. Šaliai tenka nuolat stebėti situaciją ir stiprinti savo gynybos bei kibernetinio saugumo pajėgumus.
Tuo pat metu Norvegija aktyviai prisideda prie bendrų NATO pastangų užtikrinti Europos saugumą, remdama Ukrainą ir bendradarbiaudama su kitomis sąjungininkėmis.
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti