Valdžia jau nebežino, ką daryti: šioje šalyje meškos puola žmones ir specialistai įspėja, kad tai tik pradžia

Pastaraisiais metais užfiksuota daugybė atvejų, tai nuo plėšikavimo prekybos centre „Akita“ prefektūroje iki meškos įsiveržimo į parduotuvę Numata mieste. Tokie įvykiai parodė, kad Japonija susiduria su rimta laukinės gamtos problema. 

Šalyje gyvena dvi meškų rūšys, tai japoninė rudoji meška, aptinkama šiaurinėje saloje Hokaide, ir Himalajų meška, gyvenanti saloje Honsiu. Šios rūšys natūraliai nesusitinka, tačiau abi vis dažniau kerta žmonių teritorijas.

Per pastaruosius metus užfiksuota ir mirtinų atvejų, todėl Japonijos valdžia nusprendė švelninti gyvūnų apsaugos taisykles. Tikimasi, kad tai padės kontroliuoti augančią meškų populiaciją ir sumažins susidūrimų skaičių.

Maisto trūkumas verčia ieškoti naujų šaltinių

Pasak japonų mokslininkų, pagrindinė priežastis, dėl kurios meškos traukia į miestus, yra maisto stygius gamtoje. Jų pagrindinis maistas, tai lašišos, ąžuolo gilės ir bukų sėklos, pastaruoju metu tapo sunkiau pasiekiamas. Dėl mažėjančio ąžuolų ir bukų skaičiaus šalyje meškoms nepakanka maisto, ypač rudenį, kai jos ruošiasi žiemos miegui.

Kadangi daugybėje Japonijos miestų auga šių medžių rūšys, pasodintos žmonių parkuose ar pakelėse, meškos natūraliai traukia būtent ten. Skirtingai nei Europoje, jos nesidomi šiukšlėmis ar maisto likučiais, nes Japonijoje atliekos kruopščiai rūšiuojamos ir saugomos uždaruose konteineriuose. Meškas vilioja būtent gilių gausa.

Šis elgesys rodo, kad gamtos pusiausvyra sutrikdyta. Meškų populiacija auga, o jų natūralūs maisto ištekliai mažėja. Dėl to vis daugiau gyvūnų renkasi riziką priartėti prie žmonių gyvenamųjų vietų.

Klimato kaita trumpina žiemos miegą

Klimato pokyčiai dar labiau pablogina situaciją. Japonija šyla greičiau nei daugelis kitų šalių, todėl pasikeitė ir meškų hibernacijos ritmas. Mokslininkai pastebi, kad gyvūnai vėliau užmiega ir anksčiau pabunda, todėl daugiau laiko praleidžia aktyvūs, kai gamtoje trūksta maisto.

Tokie pokyčiai priverčia meškas klajoti plačiau, o tai reiškia didesnį susidūrimo su žmonėmis pavojų. Šalies pietinėse srityse žiemos tampa vis švelnesnės, todėl meškos nebeįminga taip giliai kaip anksčiau.

Ekspertai pabrėžia, kad ši problema yra ne vien Japonijos. Panašūs reiškiniai stebimi ir Europoje, ypač Slovakijoje bei Rumunijoje, kur meškos taip pat vis dažniau pasirodo prie gyvenviečių. Tačiau Japonijos atvejis išsiskiria intensyvumu, niekur kitur pasaulyje šie gyvūnai taip dažnai neateina į miestus.

Žmonės ir laukinė gamta, būtina nauja pusiausvyra

Mokslininkai sutaria, kad meškų elgesio pokyčius lemia klimato kaita, miškų nykimas ir žmogaus įsikišimas į gamtines teritorijas. Norint sumažinti konfliktų riziką, Japonijai teks ieškoti sprendimų, nuo miškų atkūrimo iki naujų būdų apsaugoti miestus.

Ši situacija primena, jog žmogaus veikla daro tiesioginę įtaką laukiniams gyvūnams. Kai gamta nebegali suteikti to, ko jiems reikia, jie ateina pas mus. Japonijos meškų istorija tampa įspėjimu visam pasauliui, kad gamtos pusiausvyrą prarasti lengva, o atkurti gerokai sunkiau.