Virš žmogaus galimybių ribų: kroatas be oro išbuvo protu sunkiai suvokiamą laikotarpį, naujas rekordas

Ten, nejudėdamas, išbuvo net 29 minutes ir 3 sekundes. Toks rezultatas yra sunkiai suvokiamas. Tai beveik dvigubai daugiau nei, kaip manoma, savo kvėpavimą gali išlaikyti butelžandis delfinas. Palyginimui, žmogaus organizmas nėra pritaikytas tokiems iššūkiams. 

Pavyzdžiui, ruoniai vieno įkvėpimo metu gali pakeisti net 90 procentų plaučiuose esančio oro, tuo tarpu žmogus pajėgus atsinaujinti tik apie penktadalį. Dėl to mūsų rūšiai reikia daug dažniau kvėpuoti, kad aprūpintume kūną deguonimi. Maričić sugebėjo pranokti net gyvūnus, kurie evoliuciškai yra pritaikyti ilgam buvimui po vandeniu.

Kaip pavyko pasiekti tokį rekordą?

Prieš bandymą sportininkas dešimt minučių kvėpavo grynu deguonimi. Tokiu būdu jo organizme padidėjo ištirpęs deguonies kiekis, kuris pasiskirstė kraujo plazmoje. Tai tapo svarbiu rezervuaru, leidžiančiu kūno audiniams ilgiau gauti būtiną deguonį net tada, kai jis jau nebeįkvepiamas. 

Pasak paties Maričić, socialiniame tinkle „Instagram“ jis paaiškino, jog į rekordą leidosi turėdamas beveik penkis kartus daugiau deguonies nei įprastai būna žmogaus organizme. Be šio pasiruošimo toks rezultatas būtų tiesiog neįmanomas.

Nors šįkart kroatui padėjo specialus pasiruošimas, jo sugebėjimai išlieka stulbinantys net kvėpuojant paprastu oru. Maričić gali išbūti be oro daugiau nei dešimt minučių – tiksliai 10 minučių ir 8 sekundes. Tai prilygsta profesionalių laisvojo nardymo sportininkų lygiui. 

Pasaulio rekordas be jokio pagalbinio deguonies įkvėpimo priklauso serbui Branko Petrovičiui, kuris 2014 metais sulaikė kvėpavimą net 11 minučių ir 35 sekundes. Palyginimui, dauguma žmonių vos sugeba išbūti be oro nuo pusės minutės iki pusantros.

Rekordo tikslas, tai atkreipti dėmesį į jūrų apsaugą

Svarbu paminėti, kad šiuo pasiekimu Maričić siekė ne tik sportinio pripažinimo. Oficialioje „Guinnesso“ pasaulio rekordų svetainėje rašoma, jog sportininkas bandymą atliko tam, kad atkreiptų dėmesį į vandenynų ir jūrų apsaugos svarbą. Jo teigimu, žmogaus veikla daro didžiulį poveikį vandens ekosistemoms, todėl svarbu kalbėti apie jų išsaugojimą.

Turėdamas jau kelis „Guinnesso“ rekordus, kroatų sportininkas gali nusitaikyti ir į dar vieną didelį tikslą, tai pagerinti minėto Branko Petrovičiaus rekordą, kuris laikomas aukščiausia žmogaus galimybių riba kvėpavimo sulaikymo srityje. Atsižvelgiant į jo pasiekimus, tikėtina, kad ateityje išgirsime dar ne vieną naujieną apie jo pergales.

Vitomiro Maričić rekordas įrodo, kokios neįtikėtinos gali būti žmogaus galimybės, kai jos derinamos su disciplina, pasiruošimu ir tinkama technika. Jo pasiekimas prilygsta ne tik sportiniam, bet ir simboliniam įvykiui, primenančiam apie mūsų ryšį su gamta bei būtinybę saugoti vandenynus. 

Daugumai žmonių net minutė be oro atrodo iššūkis, tačiau ši istorija parodo, kad ribos dažnai egzistuoja tik mūsų galvose. Kroato iššūkis gali tapti įkvėpimu ne tik sportininkams, bet ir visiems, siekiantiems įveikti asmenines baimes ar apribojimus.