Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Žemė, kuri maitins milijardus baterijų: šis ličio telkinys gali pakeisti visą planetos energetiką
Sunku patikėti, kad didžiuliai brangūs ištekliai gali slėptis vos po žeme. Būtent taip nutiko senoviniame Makdermito ugnikalnyje Jungtinėse Valstijose. Tyrėjai apskaičiavo, kad ten esantis litis gali būti vertas apie 1,3 trilijono eurų, tad atradimas jau vadinamas tikra „fortuna“.
2020 metais mokslininkai viršūninėje kalderoje aptiko neįprastai gausias ličio sankaupas. Pirmieji vertinimai buvo stulbinantys ir rodė, kad šios atsargos galėtų patenkinti pasaulio poreikį keliems dešimtmečiams. Naujesni darbai kiek sumažino skaičius, tačiau akivaizdu, kad tai vis tiek didžiausias iki šiol nustatytas ličio telkinys.
Makdermito ugnikalnis užgeso prieš maždaug 16 mln. metų ir driekiasi ties Nevados ir Oregono riba. Iš pradžių buvo spėta, kad čia gali būti iki 132 mln. tonų ličio, bet vėliau labiau tikėtinas kiekis įvardytas kaip nuo 20 iki 40 mln. tonų. Net ir šis intervalas reiškia milžinišką strateginį rezervą.
Kaip susiformavo ličio klodai?
Paskutinė ugnikalnio išsiveržimo fazė ištuštino didelę magmos kameros dalį. Į kalderos dugną nusėdo storas karštų pelenų sluoksnis, kuris ilgainiui virto vulkanine uoliena. Vėliau kraterio dubumoje susidarė ežeras, kaupiantis pelenus ir vulkaninį dumblą, iš kurių gimė litimi prisotinta molio masė.
Procesas nesustojo, nes giliai po žeme likusi magma ilgai kaitino termines versmes. Šis vanduo išplovė litį iš vulkaninio stiklo ir pernešė jį į ežero nuosėdas. Taip per tūkstantmečius susidarė tokios vietos kaip Takerio perėja, kur litį turintis mineralas ilitas sudaro maždaug 30 metrų storio sluoksnį.
Technologinis interesas ir kaina
Litis šiandien yra vienas svarbiausių elementų technologijų pramonei. Telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, planšetės ir elektromobiliai naudoja ličio jonų baterijas, kurių lengvumas, talpa ir ilgaamžiškumas priklauso būtent nuo šio metalo. Todėl telkinys, kurio vertė siekia beveik 1,3 trilijono eurų, kelia didžiulį susidomėjimą technologijų gigantams.
Prie patrauklumo prisideda ir tai, kad dalis klodų yra netoli paviršiaus. Tai leidžia svarstyti apie atvirą kasybą dideliais karjerais, kuri būtų pigesnė nei giluminis kasimas. Vis dėlto tokia galimybė iš karto kelia ir klausimų apie poveikį aplinkai bei vietos bendruomenėms.
Rizikos gamtai ir žmonėms
Telkinys yra teritorijoje, kurią naudoja vietinės gentys ir ūkininkai. Kasyba gali pakeisti vandens šaltinius, ganyklas ir kultūriškai svarbias vietas, todėl socialinė įtampa čia labai tikėtina. Net jei vienas didelis karjeras teoriškai paveiktų mažesnį plotą nei daug smulkių kasyklų, jis vis tiek gali skaidyti buveines, dulkinti orą ir veikti gruntinius vandenis.
Kita problema yra pati ličio išgavimo technologija iš molio. Skirtingai nei sūrymuose, čia litis surištas mineraluose, tad reikia smulkinti molį, jį išplauti ir chemiškai apdoroti. Tai reiškia didelį vandens poreikį ir atliekų kiekį, todėl sėkmė priklausys nuo labai atsargaus ir atsakingo projekto valdymo.
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“
privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.