Atrodo kaip žaidimas, bet veikia kaip vaistai: hobis, kuris mažina nerimą, stresą ir net padeda atsigauti po išsekimo

Vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip išlaikyti vidinę pusiausvyrą ne tik per gydymą ar konsultacijas, bet ir per tai, kas teikia džiaugsmą pasitelkiant įvairias pramogas. Tai, kas anksčiau buvo laikoma tiesiog laisvalaikiu, vis dažniau prilyginama savęs stiprinimui.

Ar gali tai, kas kelia šypseną, kartu būti ir gydoma? Ar žaidimas, šokis, dainavimas ar net rankdarbiai iš tiesų gali veikti kaip terapija? Tyrimai ir praktika rodo, kad taip, pramogos, kai jos pasirenkamos sąmoningai ir turi gilesnį emocinį atgarsį, tampa savotiškais terapiniais instrumentais. 

Ir ne tik kaip nuotaikos kėlėjai, bet kaip priemonės, padedančios apdoroti sudėtingus jausmus, sumažinti stresą ir net fiziškai palengvinti simptomus.

Šiandien, kai psichologinė sveikata tampa tokia pat svarbi kaip fizinė, tokia samprata neatrodo naivi. Pramogos gali būti raktas į mūsų vidinį pasaulį, jei tik leidžiame joms tapti daugiau nei tik būdu „užmušti laiką“.

Judėjimas – terapija, kuri kvėpuoja ritmu

Fizinė veikla jau seniai žinoma kaip natūrali nuotaikos reguliavimo priemonė. Tačiau kalbėdami apie pramogą kaip terapiją, dažnai pamirštame, kad šokis ar net paprasčiausias pasivaikščiojimas gali būti ne mažiau veiksmingi nei meditacija ar pokalbis su psichologu.

Šokis, ypač laisvas, improvizuotas, padeda paleisti įtampą iš kūno, suteikia galimybę per judesį išreikšti emocijas, kurių galbūt nesugebame įvardinti žodžiais. Tai ne tik fizinis aktyvumas – tai kūno kalba, kurioje galima rasti saugumą, išklausymą, net savęs pažinimą. Ne veltui šokio terapija vis dažniau įtraukiama į emocinės sveikatos stiprinimo programas.

Taip pat verta paminėti žygius gamtoje, žirgų terapiją ar net gryno oro mankštas, visa tai yra ne tik malonūs užsiėmimai, bet ir terapinio poveikio veiklos, padedančios mažinti kortizolio kiekį, gerinti miegą ir sustiprinti emocinį atsparumą.

Kūryba – kai rankos kalba už širdį

Menas yra dar vienas būdas, kai pramoga peržengia į terapijos sritį. Piešimas, lipdymas, rašymas ar net siuvinėjimas gali padėti išlaisvinti įsitempusią psichiką. Kūrybos procesas suteikia žmogui galimybę kurti be spaudimo būti tobulam, čia nėra pažymių, nėra vertinimų, tik procesas ir tai, ką jauti.

Dailės terapija dažnai taikoma tiek vaikams, tiek suaugusiems, ypač tiems, kuriems sunku reikšti emocijas žodžiais. Net paprastas spalvinimas ar eskizų braižymas per pietų pertrauką gali tapti emociniu išsivalymu, mažinančiu nerimą. 

Lygiai taip pat veikia ir muzika – klausymasis arba grojimas instrumentu gali padėti reguliuoti kvėpavimą, susikoncentruoti, perkrauti emocijas. Svarbu tai, kad kūryba leidžia žmogui būti ne tik „vartotoju“, bet ir „kūrėju“. 

Būtent tai keičia psichologinę savijautą, kai nuo pasyvios būsenos pereinama prie aktyvumo, žmogus ima jausti kontrolę, grįžta pasitikėjimas savimi.

Žaidimai, juokas ir bendrystė

Kitas dažnai neįvertintas, bet labai stiprus terapinis šaltinis – žaidimas. Ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Stalo žaidimai, vaidmenų žaidimai ar net interaktyvūs kompiuteriniai žaidimai gali turėti gydomąją funkciją – padėti atkurti socialinius ryšius, skatinti bendradarbiavimą, lavinti empatiją, net sumažinti depresijos simptomus.

Psichologai vis dažniau kalba apie vadinamąją žaidimų terapiją, kai žmogus per saugią, žaismingą aplinką gali išgyventi, apmąstyti ir išreikšti tai, kas galbūt slepiasi giliau. Juokas taip pat turi tiesioginį poveikį organizmui, mažina kraujospūdį, stimuliuoja endorfinų išsiskyrimą ir padeda greičiau atsigauti po streso. Net vienas nuoširdus pasijuokimas su draugais gali veikti kaip mikrodozė terapijos.

Be to, bendra veikla su kitais žmonėmis, ar tai būtų dainų vakaras, žygis, ar rankdarbių dirbtuvės – stiprina bendrystę, mažina vienišumo jausmą, kuris yra viena dažniausių emocinės sveikatos problemų priežasčių.

Kada pramoga tampa daugiau nei laisvalaikis?

Terapiniu tampa ne pats veiksmas, o tai, kaip jį išgyveni. Kai pramoga pasirenkama ne kaip pabėgimas, o kaip sąmoningas būdas stiprėti, ji ima veikti giliai. Tai gali būti šokis kambaryje, kūrybinis vakaras su draugais, savanoriavimas, koncertas ar rankų darbo projektas.

Svarbiausia, kad pramoga turi atliepti tavo vidinį poreikį: galbūt reikia išsikrauti, gal – susikaupti, gal – tiesiog būti. Jei po užsiėmimo jautiesi ramesnis, aiškesnis ar labiau „savame kūne“ – vadinasi, tai jau tapo terapija.

Taigi, taip, pramoga gali būti terapija. Ir tai ne tik įmanoma, bet ir būtina, jei norime ne tik gyventi, bet ir jaustis gerai. Svarbu tik pastebėti, kada mūsų malonumas tampa gijimu ir leisti sau tuo pasinaudoti.