Baltijos jūra gali tapti mirtinais spąstais: ekspertai pasakė, kas yra svarbiausia, šias klaidas daro ir profesionalai

Mažesnė, ramesnė, be pavojingų potvynių ar cunamių. Tačiau tai tik pusė tiesos. Baltijos jūra kai kuriose vietose pasižymi pavojingais bruožais, kurių nemato nei poilsiautojai, nei net kai kurie patyrę plaukikai.

Kiekvieną vasarą girdime apie tragedijas – nuskendusius žmones, dingusius po staigaus srovės pokyčio ar užkluptus stipresnės bangos. Tokios nelaimės dažnai įvyksta net tada, kai jūra iš pirmo žvilgsnio atrodo rami. 

Tai ne visada susiję su neatsargumu, nes kai kuriose Baltijos jūros atkarpose tyko tokios fizinės gamtos jėgos, kurias sunku prognozuoti, o dar sunkiau suvaldyti. Tam tikri kranto formos, vėjo ir vandens sąveikos deriniai gali sukelti situacijas, kurios net profesionalams tampa rimtu iššūkiu.

Plaukimo entuziastai ir sportininkai, bandantys įveikti ilgesnius Baltijos maršrutus ar treniruotis netoli kranto, dažnai susiduria su nenumatytomis kliūtimis. Net turint stiprius raumenis ir puikų fizinį pasiruošimą, Baltijos jūros specifika reikalauja kur kas daugiau – supratimo apie sroves, kranto struktūrą, net tai, kokiu metu ir kur plaukti. 

Kodėl ši iš pažiūros taiki jūra kai kuriose vietose tampa tokia negailestinga?

Pavojus, kurio nesimato

Viena iš dažniausių Baltijos jūros grėsmių – tai vadinamosios grįžtamosios srovės. Jos susiformuoja, kai bangos nuo atviros jūros ritasi į krantą, bet vandeniui reikia grįžti atgal. Jei krantas turi natūralių įdubimų ar išplautų griovų, vanduo šiose vietose gali sutelkti jėgą ir staiga tekėti atgal nuo kranto į jūrą. 

Toks srovės judėjimas yra nepastebimas nuo kranto, tačiau patekus į ją, net stiprus plaukikas gali būti nuneštas tolyn per kelias sekundes.

Šios srovės dažniau pasitaiko po stipresnių audrų, kai bangos išplaka smėlį ir formuoja nelygų dugną. Tačiau jos gali atsirasti ir ramybės metu, ypač tose vietose, kur krantas yra siauras, o bangavimas – intensyvesnis nei įprastai. 

Didžiausia klaida, kurią daro plaukikai – bando plaukti prieš srovę. Vietoje to reikėtų plaukti į šoną, kol srovė liaujasi, o tada sukti link kranto.

Staigūs dugno pokyčiai

Daugelyje kurortų krantas gilėja palaipsniui, bet kai kuriose Baltijos vietose po smėlio danga slypi netikėtai staigūs nuolydžiai arba smėlio nuošliaužos. 

Tokie pokyčiai ypač pavojingi mažesniems vaikams ar žmonėms, nemokantiems plaukti, kurie gali net nepajusti, kada po kojomis išnyksta dugnas.

Kai kuriose vietose net ir labai patyrę plaukikai nurodo, kad vieną akimirką jaučia dugną, o kitą – atsiduria vandenyje, kurio gylis viršija tris metrus. 

Jei tuo metu įvyksta stipresnis bangavimas arba srovės pokytis, tokia staigmena gali baigtis panika. O panika vandenyje yra viena dažniausių nelaimingų atsitikimų priežasčių.

Vėjas, kuris išduoda ne viską

Baltijos jūroje itin svarbu suprasti vėjo kryptį. Nors paviršiuje gali atrodyti, kad bangos nežymios, bet jei vėjas pučia iš sausumos į jūrą, jis gali veikti kaip traukos jėga. 

Ši situacija pavojinga tiems, kurie naudojasi pripučiamomis valtimis, čiužiniais ar plaukia toliau nuo kranto. Vėjas iš sausumos tarsi stumia viską gilyn ir sugrįžti tampa sudėtinga.

Taip pat būtina įvertinti, kaip vėjas sąveikauja su bangomis. Jei jis stiprus, bet neturi aiškios krypties, bangavimas tampa chaotiškas, o tai reiškia nestabilų plūduriavimą, nuolat besikeičianti paviršiaus padėtis, vandens purslai, kurie trukdo orientuotis. 

Tokiomis sąlygomis net sportininkams darosi sunku išlaikyti tempą ar kryptį.

Įspėjimai, kurių dažnai nepaisoma

Prie daugelio paplūdimių iškeliamos vėliavos ar iškabos, įspėjančios apie oro ir vandens sąlygas. Vis dėlto, dalis poilsiautojų į tai žiūri atsainiai, ypač jei vanduo atrodo ramus. 

Patyrę plaukikai taip pat neretai pervertina savo jėgas, ypač po karštos dienos, kai kūnas išsausėjęs, pavargęs, o jūra atrodo atgaivinanti.

Gelbėtojai teigia, kad būtent per karščius įvyksta daugiausia nelaimių – žmonės įbrenda į jūrą greitai atsigaivinti, tačiau šokas kūnui nuo temperatūros skirtumo, kartu su bangomis ir srovėmis, tampa pavojingu deriniu. Net jei vanduo nėra audringas, jame slypi kiti, mažiau matomi pavojai.

Kaip išvengti nelaimių?

Svarbiausia yra nenuvertinti Baltijos jūros. Ji gali atrodyti švelni ir saugi, bet net ir patyrusiam plaukikui gali pateikti netikėtumų. Prieš brendant į vandenį verta trumpai stebėti bangų judėjimą, įvertinti vėjo kryptį ir atstumą iki kranto. 

Nerekomenduojama plaukti vienam, nes visuomet saugiau, kai šalia yra dar vienas žmogus. Tėvai turėtų nuolat stebėti vaikus net ir seklioje vietoje, nes staigūs dugno pokyčiai, bangos ar net žaidimai su čiužiniu gali baigtis tragiškai. 

Ir svarbiausia, jei yra įspėjamieji ženklai ar vėliavos, jų būtina paisyti. Tai ne formalumas, o dažnai – išgelbėta gyvybė. Baltijos jūra gali būti dosni, bet tik tiems, kurie ją gerbia.