Užtenka vieno ąžuolo lapo? Šis mažas veiksmas gali pakeisti likimą, senasis ritualas nuo nesėkmių

Nors šiuolaikinis žmogus retai ieško sprendimų liaudies tikėjimuose, verta prisiminti tai, ką žinojo mūsų protėviai. Jie turėjo paprastą ritualą, kurį galėjo atlikti kiekvienas – be sudėtingų veiksmų, be jokių ypatingų priemonių.

Šis veiksmas buvo naudojamas nuo seno, kai žmonės tikėjo, kad nesėkmė nėra tik atsitiktinumas. Jie buvo įsitikinę, kad ją galima pritraukti neatsargiais veiksmais – kaip tam tikrų medžių sodinimu netinkamoje vietoje, žalingų žolelių skynimu ar net bloga mintimi. Bet lygiai taip pat buvo manoma, kad įmanoma apsisaugoti. Ir vienas svarbiausių gamtos simbolių šioje apsaugoje buvo ąžuolas.

Kodėl būtent ąžuolas? Senasis tikėjimas saugo paslaptį

Ąžuolas visais laikais turėjo ypatingą reikšmę. Tai nebuvo paprastas medis – jis buvo tapatinamas su jėga, apsauga ir dieviška galia. Senieji pagonių tikėjimai siejo šį medį su Perkūnu – griaustinio ir žaibo dievu. Dėl šios priežasties ąžuolai buvo laikomi šventais, jų nelietė be reikalo, o jų šešėlyje dažnai vyko apeigos – nuo vestuvių iki aukojimo.

Tai nebuvo tik vietinis tikėjimas. Skandinavijoje, kuri turi visai kitokią mitologiją, ąžuolas taip pat buvo šventas – jį siejo su Toru, žinomu kaip stiprybės ir žaibo dievu. Tad net ir geografiškai nutolusiose kultūrose šis medis turėjo tą pačią prasmę – apsauga, galia, tvirtumas.

Liaudies medicinoje naudota viskas – žievė, gilės, lapai. Bet kai kalba pasisukdavo apie nesėkmes, būtent lapas buvo svarbiausias. Jo reikšmė peržengdavo fizinį pasaulį – jis simbolizavo dvasinę apsaugą.

Vienas veiksmas, kurio užteko: kaip naudoti ąžuolo lapą

Norint pasinaudoti tuo, ką žinojo senieji, nereikia jokių ypatingų gebėjimų. Užtenka vieno ąžuolo lapo. Tik tiek. Jis turėjo būti ne šiaip sau įmestas į stalčių, bet tikslingai padėtas. Pirmas būdas – laikyti namuose, netoli tų vietų, pro kurias, kaip tikėta, į namus patenka neigiama energija. Dažniausiai tai buvo durys, langai, kartais – židinio niša.

Praktiškai tai galėtų būti taip paprasta, kaip įrėminti lapą kartu su nuotrauka ir pakabinti netoli įėjimo. Kai kas įdėdavo po kilimėliu, kai kas – į spintelę šalia lango. Tikslas buvo tas pats – neleisti nelaimei peržengti namų slenksčio.

Antras variantas – nešiotis lapą su savimi. Tam puikiai tinka piniginė arba telefono dėklas. Tikslas – turėti jį arti kūno, kad taptų savotišku skydu. Tikėta, kad taip galima išvengti blogos dienos, netikėtų nesėkmių ar nemalonumų bendraujant su kitais.

Ar tokie dalykai veikia? Galbūt ne taip, kaip įsivaizduojate

Žinoma, racionaliam protui tokie veiksmai gali atrodyti primityvūs. Kaip gi vienas lapas gali sustabdyti nesėkmę? Bet reikia suprasti, kad senasis tikėjimas veikė ne tik kaip maginė apsauga, bet ir kaip psichologinė atrama. Jis leisdavo žmogui jaustis saugesniu, stipresniu, pasirengusiu sunkumams. Ir net jei tai tik simbolis – jis veikia, kai juo tikima.

Nereikia galvoti, kad senolių išmintis visiškai neturi pagrindo. Dalis jų įsitikinimų buvo perduodama per kartas ne dėl mistikos, o dėl nuoseklaus stebėjimo. Kai kurie jų pastebėjimai šiandien net turi moksliškai paaiškinamą pagrindą – pavyzdžiui, ąžuolo lapuose tikrai yra medžiagų, kurios veikia antibakteriškai ar net ramina. O jų aromatas gali turėti poveikį nuotaikai.

Nedidelis gestas, kuris nieko nekainuoja, bet gali daug pakeisti

Jeigu netikima jokiu maginiu poveikiu – šis veiksmas vis tiek vertas dėmesio. Jis nemokamas, užima mažai laiko, nekelia jokio pavojaus. Bet jeigu žmogus tiki, kad gali pritraukti geresnę energiją – kodėl to neišmėginus? Viskas, ko reikia – ramybė, dėmesingas požiūris ir vienas lapas iš stipriausio Lietuvos medžio.

Svarbiausia – šio ritualo paprastumas. Jis neapima nei žvakių, nei sudėtingų tekstų, nei paslaptingų apeigų. Tik vienas veiksmas. Vienas simbolis. Ir jei tikima, kad tai padeda, – vadinasi, jau padeda. Toks ir buvo senųjų protėvių tikėjimo principas.

Tad jei pastaruoju metu jaučiamas nuovargis nuo nesėkmių, o viskas tarsi byra iš rankų – gal verta apsidairyti aplinkui, surasti ąžuolą, nusiskinti vieną jo lapą ir išbandyti šį paprastą, tačiau tūkstančius metų menantį veiksmą. Kas žino, galbūt būtent tuo momentu sėkmė pasibels į duris.