Dar vakar roko dievukas, šiandien – popsensacija? Gerbėjai nesutaria dėl naujo „Måneskin“ lyderio įvaizdžio

Nors grupė „Måneskin“ oficialiai nėra paskelbusi apie veiklos sustabdymą, akivaizdu, kad sceninė aktyvumo banga gerokai aprimo. Tuo metu Damiano solinis kelias ima vis labiau šviesti, gegužę pasirodė jo debiutinis albumas „Funny Little Fears“.

Ir jis neliko nepastebėtas. Emocijos gerbėjų tarpe liejosi ne tik dėl pačios muzikos, bet ir dėl naujojo meninio kurso, kurį pasirinko atlikėjas.

Nauja Damiano Davido versija netruko padalyti jo sekėjų į dvi stovyklas. Vieni palaiko pokyčius ir mato brandą, kiti išreiškė nusivylimą, esą dingo visa ta sceninė drąsa ir nefiltruotas charizma, kuri buvo tokia būdinga „Måneskin“. 

Atlikėjas sulaukia ir gana griežtos kritikos. Kai kurie sako, kad tai nebe natūrali meninė branda, o iš anksto suplanuota transformacija, skirta įtikti platesnei auditorijai. Girdi, Damiano nebe rokeris, o išgludinta popsensacija.

Kalbama ir apie įtaką iš šaliesm ypač apie jo partnerę Dove Cameron, „Disney“ produkcijų žvaigždę, kuri esą galėjo paveikti ne tik estetiką, bet ir patį kūrybinį toną. Šios spekuliacijos kuria vaizdą, jog Damiano virto projektu, nebe menininku, o įvaizdžio produktu, kuriam kiekvienas žingsnis choreografuotas.

Vis dėlto pats Damiano Davidas į kritiką reaguoja ramiai, bet aiškiai. Kalbėdamas su „Mythical Kitchen“, jis užtikrintai nubrėžė ribą tarp savo kūrybos ir visuomenės lūkesčių.

„Aš nesu vaikas, kad daryčiau, ką man liepia kiti“, – aiškiai pasakė jis. „Gerbiu nuomones, bet man nereikia teisintis dėl savo kūrybinių pasirinkimų.“

Jis pabrėžė, kad jo soliniai darbai nėra bandymas tęsti ar pakartoti „Måneskin“ skambesį, o tai visiškai atskira erdvė, kurioje nori būti laisvas ir nesuvaržytas.

„Jeigu įrašyčiau albumą, kuris bent kiek primintų „Måneskin“, jausčiausi, kad apvaginėju pats save ir apvaginėju savo draugus“, – sakė jis. „Noriu, kad abu projektai būtų stiprūs, bet saviti. Tarp jų neturi būti jokios konkurencijos.“

Damiano sprendimas keistis yra sąmoningas ir drąsus. Jis eina keliu, kuris gali būti nepatogus, tačiau leidžia jam augti. Net jei tai reiškia, kad dalis gerbėjų liks praeityje, jis renkasi autentiškumą šiame naujame pavidale.

Su artėjančiu koncertiniu turu ir aiškiai išreikštu ketinimu negrįžti prie senų formų, Damiano siunčia žinutę, kad kūryba negali būti stagnacija. Jis rizikuoja, bet tai ir yra menininko branda.

Lieka tik vienas klausimas, ar klausytojai pasiruošę eiti kartu su juo, kai scena nebebuvoja gitarų griausmo, o vietoj to atsiveria jautresni, intymesni garsai? Ar jie pasirinks likti toje vietoje, kur vis dar skamba sena roko dvasia? Tai paaiškės greitai, kai Damiano savo naują veidą parodys gyvai, scenoje.