Po daugybės metų tylos - netikėtas Enyos pasirodymas: retas pasirodymas sukėlė tikrą audrą internete

Naujausios jos nuotraukos, paviešintos socialiniuose tinkluose, sukėlė tikrą sensaciją, nes airių dainininkė viešumo vengia jau dešimtmečius. Enya, kurios tikrasis vardas yra Eithne Pádraigín Ní Bhraonáin, gyvena Viktorijos laikų pilyje Manderley, esančioje pietų Dubline, šalia Killiney. 

Ji pasitraukė iš žiniasklaidos akiračio, viešumo vengia, koncertuose beveik nesirodo, o paskutinį kartą ant raudonojo kilimo pasirodė „Grammy“ apdovanojimų ceremonijoje dar 2017 metais. 

Oficialioje jos atstovų svetainėje naujienos taip pat itin retos, pastaruoju metu pažymėta tik tai, kad 2023 metais sukako 35 metai nuo „Watermark“ albumo pasirodymo.

Nauji kadrai iš šeimos šventės – Enya tarp svečių

Internetą apskriejo nuotraukos iš šeimos vestuvių Donegale, kuriose tarp svečių buvo galima išvysti Enya ir jos seserį Moyą Brennan, abi seserys kažkada kartu dainavo grupėje „Clannad“. Nuotraukas paviešino airių šokėjų kolektyvas „Donegal Dancers“, žinomas iš šou „Rhythm of the Dance“.

Ši vieša Enyos išvyka yra itin reta. Ji renkasi gyventi tyliai, toli nuo pramogų pasaulio šurmulio, o gyvenimą skiria ne koncertams, o menui ir ramybei. Enya prisipažįsta, kad bijo santuokos, esą nerimauja, jog kas nors ją gali įsimylėti ne dėl jos kaip žmogaus, bet dėl žvaigždės statuso. 

Užtat jai artimi gyvūnai. Ji neslepia meilės katėms ir sako, jog gyvenimo džiaugsmą randa kasdienėje ramybėje.

Nuo „Clannad“ iki pasaulinės sėkmės

Enyos muzikinis kelias prasidėjo dar vaikystėje, o pirmąją šlovę ji patyrė grupėje „Clannad“, kurioje grojo kartu su seserimi ir broliais. Nors projektas žadėjo daug, jo gana greitai pasitraukėm nes jautėsi labiau soliste nei komandos dalimi. 

Būtent solo karjera jai atnešė ne tik pripažinimą, bet ir pasaulinį žinomumą. Pirmasis proveržis įvyko su BBC dokumentinės serijos „The Celts“ garso takeliu – šie kūriniai vėliau sugulė į debiutinį albumą „Enya“ (1987). Didžiausias sprogimas įvyko su albumu „Watermark“ (1988), kuris išgarsino hitą „Orinoco Flow“. 

Enya tapo unikali, jos muzikoje persipina angliški, airiški, o kartais net fiktyvūs Tolkieno elfų kalbos tekstai. Būtent dėl to kai kurie net galvoja, kad dainuoja ji lotyniškai.

Kinas, Oskarai ir atsisakytas „Titanikas“

Enya muziką netruko atrasti ir Holivudas, jos dainos skambėjo filmuose „Zielona karta“, „Zabaweczki“, „Už horizonto“ ir „Nekaltybės amžius“. Tačiau labiausiai apgailestaujama dėl to, kad ji atsisakė dainuoti pagrindinę „Titaniko“ dainą, būtent jos balsą siūlė Jamesas Cameronas, bet ji nusprendė nepriimti šio pasiūlymo.

Vietoje to, 2001 metais ji išgarsėjo dar kartą – už kūrinį „May It Be“ iš „Žiedų valdovo“ pirmosios dalies buvo nominuota „Oskarui“. Tame pačiame filme skambėjo ir kita jos daina – „Aníron“. 

Tais pačiais metais jos kompozicija „Only Time“ tapo simboliniu fonu per televizijos transliacijas po Rugsėjo 11-osios tragedijos.

Legendinė sėkmė be koncertų – Enyonomika

Nors per savo karjerą beveik nekoncertavo, Enya milijonais parduoda albumus. Šis reiškinys net sulaukė naujo termino – „Enyonomika“, kuriuo vadinama sėkmė be klasikinio viešumo. 

Nuo 2005 metų ji išleido vos kelis naujus įrašus – Kalėdinį albumą „And Winter Came…“ (2008), rinkinį „The Very Best Of Enya“ (2009) ir paskutinį savo darbą „Dark Sky Island“ (2015).

Gyvenimas jai ne šou, o ramus meno pilnas pasaulis. Enya mėgsta klasikinius nespalvotus filmus, kolekcionuoja meno kūrinius ir tapo. Jos pilis pavadinta „Manderley“, kaip ir Hitchcocko filme „Rebeka“, subtili užuomina į senovinius romanus, kuriuos dainininkė dievina.

Ir nors iš pirmo žvilgsnio atrodo nutolusi nuo pasaulio, Enya išlieka viena paslaptingiausių ir įtakingiausių moterų šiuolaikinėje muzikoje.