Euroviziją apgaubė skandalų debesis: situacija dėl vienos iš dalyvių tampa labai įtempta, tačiau tai dar ne viskas

Dabar, artėjant laikui perduoti karūną, šveicarų atstovas kalba dar tiesiau, esą Izraelio dalyvavimas konkurse šiuo metu yra problemiškas. Pasak Nemo, esama situacija kelia daug klausimų. 

Jis taip pat išreiškė asmeninį nepritarimą Izraelio dalyvavimui šių metų konkurse, pabrėždamas, kad tai neatitinka Eurovizijos deklaruojamų vertybių – taikos, vienybės ir pagarbos žmogaus teisėms.

Daugiau nei 70 dalyvių reikalauja pašalinti Izraelį

Nemo nuomonė sutampa su šimtų muzikantų, aktyvistų ir gerbėjų balsais, kurie ragina Eurovizijos organizatorius pašalinti Izraelį iš konkurso dėl konflikto Gazoje. Prieš konkursą daugiau nei 70 buvusių Eurovizijos dalyvių iš 12 skirtingų šalių pasirašė atvirą laišką, kuriame teigiama, kad Izraelio transliuotojas KAN yra prisidėjęs prie Izraelio vykdomo genocido prieš palestiniečius.

Laiške taip pat kritikuojama EBU už tai, kad leidžiant Izraeliui dalyvauti, esą yra normalizuojami karo nusikaltimai bei suteikiamas pozityvus vaizdinys šaliai, kurios veiksmai vertinami kaip prieštaraujantys tarptautinėms teisėms. 

Konfliktas, prasidėjęs 2023 metų spalį po Hamas išpuolio pietų Izraelyje, iki šiol nusinešė daugiau nei 52 000 gyvybių Gazoje. Tarptautinės organizacijos kaltina Izraelį karo nusikaltimais ir net genocidu.

Nepaisant šių raginimų, EBU laikosi nuostatos, kad Eurovizija yra konkursas tarp viešųjų transliuotojų, o ne vyriausybių, todėl jis turi išlikti apolitiškas. Toks paaiškinimas pateiktas ir 2022 metais, kai iš konkurso buvo pašalinta Rusija dėl invazijos į Ukrainą, atvejis, kuris dabar kelia papildomų klausimų dėl skirtingų standartų taikymo.

EBU laikosi neutralumo, bet susilaukia vis daugiau spaudimo

Naujasis Eurovizijos konkurso direktorius Martinas Greenas pripažino, kad dabartinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose kelia didelį atgarsį, tačiau pabrėžė, jog EBU neturi mandato vertinti skirtingų karinių konfliktų ir turėtų išlikti platforma, kuri vienija žmones per muziką. 

Pasak jo, svarbiausias Eurovizijos tikslas – parodyti pasaulį tokį, koks jis galėtų būti, o ne tokį, koks jis yra. Vis dėlto, nepaisant oficialios pozicijos, konkurso organizatoriai jaučia spaudimą ne tik iš muzikantų, bet ir iš kai kurių valstybių. 

Slovėnijos, Ispanijos, Islandijos ir Airijos nacionaliniai transliuotojai ragina EBU inicijuoti atvirą diskusiją apie Izraelio dalyvavimą konkurse. Tuo pačiu, kai kurie atlikėjai, planuojantys pasirodyti Eurovizijoje, viešai pasakojo, kad sulaukė raginimų boikotuoti renginį.

EBU susilaukia vis daugiau kritikos

Be Izraelio klausimo, dar vienas šių metų konkurso aspektas sukėlė pasipiktinimą – tai naujoji vėliavų politika. Pagal naujas taisykles, scenoje leidžiama rodyti tik šalių vėliavas. Tai reiškia, kad LGBTQ+ bendruomenės simboliai, įskaitant Pride ir nebinarumo vėliavas, oficialiai tapo nepageidaujami scenoje ir užkulisiuose.

Šis draudimas itin žeidė ne vieną atlikėją, tarp jų ir patį Nemo, kuris atvirai reiškia savo tapatybę kaip nebinaris žmogus. 2024 metų parade jie jau buvo susidūrę su pasipriešinimu, vėliavą reikėjo prasinešti slapta, nors po konkurso buvo teigiama, kad oficialaus draudimo nebuvo.

Šiemet, pasak atlikėjo, draudimas buvo iškomunikuotas aiškiai ir iš anksto, o tai, jo nuomone, tik sustiprina įspūdį, kad Eurovizija tolsta nuo savo įvairovės ir atvirumo šaknų. Atlikėjas tvirtina, kad toks žingsnis kenkia konkurso reputacijai ir atitolina jį nuo bendruomenės, kuri per daugelį metų padarė jį tuo, kuo jis yra šiandien.