Grybautojai iš miškų grįžta pilnais krepšiais: pasakė, kur grybų yra itin daug, o kur jų nė su žiburiu nerasi

Pirmieji gerų naujienų praneša gyventojai iš tų regionų, kur prieš kelias savaites nušniokštė gausūs lietūs. Po tokių liūčių, ypač šilumos periodu, miškai tarsi atsigauna – dygsta voveraitės, raudonviršiai, o kai kur net ir vasariniai baravykai jau iškišo kepures. 

Panevėžio, Šiaulių bei Kauno apskričių miškai jau dosnesni, o net ir tauragiškiai, nors ilgą laiką laukė, dabar jau ima džiaugtis grybų derliumi. Vis dėlto pajūryje grybautojų nuotaikos kur kas santūresnės. Klaipėdos rajono miškuose grybų dar gerokai trūksta. 

Voveraitės, jeigu ir randamos, tai dar visai mažutės – piršto narelio dydžio. Kretingos rajono gyventojai jau čia ir ten suranda vieną kitą grybą, tačiau kol kas džiaugtis gausiu derliumi ankstoka. Netoli Pėžaičių miško vienas grybautojas pasidžiaugė vos vienu rastu grybu. 

Tuo tarpu kitame miške netoli Klaipėdos viena grybautoja, praleidusi miške gerą pusdienį, atvirai pripažino, kad miškas vis dar tuščias, grybų dar nėra.

Apie tokias permainingas sąlygas kalba ir specialistai. Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė aiškina, kad pajūrio gyventojams dar teks apsišarvuoti kantrybe. 

„Grybų pajūris, tikėtina, dar turės palaukti. Klausimas tik – kiek lietaus jau spėjote gauti?“ – retoriškai teiraujasi mikologė. 

Nors kai kur pajūryje trumpalaikės liūtys nušniokštė, miško samanose drėgmės vis dar gali trūkti, o be jos grybai tiesiog nedygs.

Pasak J. Motiejūnaitės, vasaros grybavimo sezonas visada priklauso nuo klimato kaprizų. 

„Gamtoje nieko neįprasto nėra. Šiemet šilumos netrūko, tačiau galbūt dar per mažai kritulių. Ar pajūrio gyventojai greitai sulauks grybų, dabar jau spręs ponas Dievas“, – su šypsena kalba mikologė.

Ji taip pat įspėja, kad net ir prasidėjęs grybų sezonas nebus ilgas – vasariniai grybai dygsta tol, kol užklumpa pirma sausra. Tad išnaudoti pirmuosius derliaus pliūpsnius teks gana greitai, kol dar gamta palanki.