Perka vaikams, bet naudoja net ir suaugę: vaikams skirti žaislai, kurie nustebins kiekvieną iš jūsų

Tai jau nebe tik vaikų pasaulis. Technologiniai žaislai tapo tokie pažangūs, kad dažnai juos labiau nori tėvai nei jų vaikai. Gal nesi vienintelis, kuris slaptai naršo apžvalgas ir svarsto, ar tikrai vaikui reikia to roboto, kuris pats grįžta į bazę, kalba keliomis kalbomis ir groja pagal tavo pasirinktą grojaraštį. Vaikų pramoga pamažu tampa suaugusiųjų geismu.

Ir tai normalu, nes kai pamatai miniatiūrinį robotą, kuris ne tik šoka, bet ir reaguoja į tavo emocijas, kažkas viduje sukrunta. Noras turėti jį tampa tikru. Ne dėl naudos, o dėl gryno džiaugsmo. Ir jei pasisakysi garsiai, kad norėtum tokio sau – nieko blogo. Tik dar vienas įrodymas, kad žaislai vis dar turi galią. Tik šįkart visai kitame amžiaus tarpsnyje.

Žaislai, kurie išmoko daugiau nei kai kurios mokyklos

Vienas iš įspūdingiausių pokyčių yra žaislų gebėjimas mokytis. Ne tu juos mokai, o jie moko tave. Jie analizuoja, prisitaiko, sukuria atsakymus. Kai kurie „Lego“ rinkiniai dabar ne tik susideda, bet ir susijungia su telefonais. 

Per programėlę gali programuoti veiksmus, kad robotas važiuotų, reaguotų, atliktų komandą. Tarsi mini kodavimo kursai vaikui. Bet jei sąžiningai, tai kiek suaugusiųjų taip pat norėtų išmokti programuoti per žaidimą, o ne žiūrint mokymo įstaigos video?

Tokie rinkiniai nėra žaislai, o mini STEM laboratorijos, kurios tave priverčia suabejoti savo išsilavinimu. Kai septynmetis surenka robotą, kuris reaguoja į garsą ir atpažįsta spalvą, tu tiesiog sėdi ir galvoji: „Ok, aš vaikystėj džiaugiausi, kai man nupirko Tamagotchi.“

Dronai: žaislai, kurie skrenda tiesiai į suaugusiųjų širdis

Dronai tapo prieinami, tylūs ir labai žaismingi. Jie reklamuojami kaip vaikų pramoga, bet realybėje tėvai skraido dažniau nei vaikai. Ir ne todėl, kad reikia parodyti, kaip veikia. O todėl, kad tai veikia per gerai.

Maži modeliai, kurie kyla nuo delno, reaguoja į rankų mostus, fotografuoja HD režimu, siunčia tiesioginį vaizdą į telefoną ir visa tai vos 89 eurai. Kai kurie iš jų turi net return to hand funkciją. Nes vaikai nemėgsta vaikščioti paskui žaislus. Bet realiai, tu nemėgsti vaikščioti paskui žaislus ir tu tą žinai.

DI gyvūnai, kai net netikras šuo tampa tavo emociniu palaikymu

Kalbant apie žaislus, kurie turėtų būti vaikams, bet padeda ne mažiau ir suaugusiems – DI gyvūnai. Tai nebe tie senoviniai pliušiniai žaisliukai, kurie dainuoja vieną dainą ir mirksi akimis. Dabar jie reaguoja į balsą, prisimena, kada paskutinį kartą su jais kalbėjai, duoda atgalinį ryšį, imituoja jausmus.

Kai kuriems tai juokinga. Kiti tyliai nešasi jį į darbą, padeda ant stalo ir stebi, kaip jis murkia arba sako: „I‘m happy to see you.“ Ir tada suvoki: tame mažame plastikiniame kūne yra kažkas, kas atitraukia mintis nuo kasdienybės. O jei neturi šuns, katino ar net laiko gyvam gyvūnui, tuomet šitas žaislas staiga tampa nebe žaislu, o beveik terapeutu.

VR akiniai vaikams, kurie išmuša realybę suaugusiems

Nauji virtualios realybės žaidimai kuriami kaip saugūs vaikams, bet kai juos išbando suaugęs – grįžti į realų pasaulį tiesiog nebesinori. Kuo čia dėtas žaislas? Viskuo, nes kai šokinėji per platformas, esi viduryje povandeninio pasaulio ar bandai pataikyti į tikslą skraidančiomis rankomis – smegenys dirba kitaip. Jos ilsisi nuo skrolinimo, nuo streso, nuo pokalbių, jos tiesiog žaidžia.

Dalis tėvų prisipažįsta, kad vaikams nupirkti VR akiniai realiai naudojami daugiau jų pačių. O kai dar atrandi, kad yra meditacijos programėlė, kuri veikia kaip žaidimas, tuomet tu jau nebe galvoji apie vaiką. Tu galvoji apie tai, kad pagaliau radai raktą į savo ramybę. Ir viskas, ko reikėjo, tai pabūti žaidime, nors vienai valandai per savaitę.

Kodėl šie žaislai tokie svarbūs net mums, suaugusiems?

Ne todėl, kad nesame užaugę. O todėl, kad šiuolaikinis pasaulis daro mus perdėtai rimtais, visada įtampoje, visada reikalingais. Ir kai į rankas paimi žaislą, kuris tave ne tik pralinksmina, bet ir įtraukia, mokina, reaguoja ir tu net nebevadini to žaislu. 

Tai tampa priemone pabūti žmogumi. Ne darbuotoju, ne tėvu, ne atsakingu suaugusiuoju,  tiesiog žmogumi, kuris mėgaujasi žaislu. „Žaislai vaikams šiandien yra daugiau nei žaislai. Jie yra patirtis. Ir jei suaugusiam tai padeda grįžti į emocinę pusiausvyrą, tai kodėl gi ne?“, – sako vaikų psichologė Lina.

Ar tai reiškia, kad mums vis dar reikia žaislų?

Taip! Ir visada reikės. Ne visada tai turi būti plastikinė figūrėlė ar dainuojantis šuniukas. Kartais tai bus „Lego“ konstruktorius, kuris išmokys tave logikos. Kartais tai gali būti dronas, kuris privers išlįsti į lauką, o kartais dirbtinio intelekto robotas, kuris paklaus, kaip tu jautiesi ir tai nėra vaikiška, o labai žmogiška.