Gydytojai Šiauliuose pašalino naviką be chirurgų pagalbos, pacientė išvyko namo po paros

Pacientė į gastroenterologus kreipėsi ambulatoriškai dėl refliukso, neaiškaus kosulio ir pakitusio balso. Atliekant gastroskopiją buvo aptiktas pogleivio darinys. Tokie dariniai anksčiau dažniausiai būdavo šalinami taikant klasikinės chirurgijos principus – atliekant laparoskopinę operaciją per pilvo sieną.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos‑endokrinologijos ir Endoskopijų skyrių komandoms suvienijus jėgas, pasirinktas inovatyvesnis gydymo metodas – endoskopinė submukozinė disekcija. Navikas buvo atskirtas nuo raumeninio sluoksnio ir pašalintas per stemplę, nepadarant jokio pjūvio pilvo sienoje.

„Pacientei joks pjūvis nebuvo padarytas, ji į stacionarą atvyko ryte įprasta tvarka, o pati procedūra užtruko apie dvi valandas“, – pasakoja Endoskopijų skyriaus gydytojas gastroenterologas Justas Birutis. Kitą dieną pacientė išleista namo, jai neprireikė papildomo medikamentinio gydymo ar reabilitacijos. Profilaktinė būklės kontrolė suplanuota po trijų mėnesių, o histologinis tyrimas turėtų patvirtinti gerybinę naviko kilmę.

J. Birutis pabrėžia, kad šis atvejis – ne tik techninis pasiekimas, bet ir sklandaus organizacinio darbo rezultatas: „Jei nebūtume turėję administracijos palaikymo ir tinkamos įrangos, ši pacientė greičiausiai būtų vykusi į kitą III lygio įstaigą. III lygio esame ir RŠL, todėl džiaugiamės galėdami teikti kokybiškas, savalaikes paslaugas Šiaulių regiono gyventojams.“ Gydytojo sugrįžimas į komandą tapo reikšmingu pastiprinimu užtikrinant tiek skubias, tiek planines endoskopines procedūras ir sudėtingus atvejus sprendžiant čia pat, vietoje.

Procedūra: kas tai ir kodėl ji svarbi?

Endoskopinė submukozinė disekcija – tai minimaliai invazinė procedūra, kurios metu endoskopu sluoksnis po sluoksnio atskiriamas navikas ir pašalinamas vienu gabalu (en bloc). „Mes išdaliname, išseparuojame skrandžio sieną ir paliekame tik raumeninį sluoksnį, kad neliktų skylutės ir neprireiktų skubios chirurginės intervencijos“, – aiškina J. Birutis, apibūdindamas techniką ir saugumo principus.

Gydytojas trumpai apibūdina ir procedūros eigą: endoskopu pasiekiama pažeista vieta, po gleivine suleidžiamas skystis, kad pažeidimas pakiltų, tuomet specialiais instrumentais sluoksnis po sluoksnio atskiriamas navikas ir pažeidimas pašalinamas vienu gabalu. Tai leidžia tiksliai įvertinti histologinius radinius. Tokiu būdu tausojamas organas, mažinama atkryčio rizika ir dažnai sutrumpinamas gijimo laikas.

Vis dėlto svarbu pažymėti, kad skrandyje ESD galimybes riboja naviko dydis – didesni, apie 5 cm, dariniai gali kelti sunkumų juos ištraukiant per stemplę.

Visą parą teikiamos sudėtingos endoskopinės paslaugos

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje teikiamos sudėtingos endoskopinės paslaugos apima ERCP, žarnyno stentavimą esant nepraeinamumui ir kitas minimaliai invazines intervencijas, ypač svarbias onkologiniams pacientams. Sudėtingi atvejai vis dažniau išsprendžiami RŠL, todėl dažnai nebelieka poreikio pacientus pervežti į kitas gydymo įstaigas.

„Pacientai stacionare ir ambulatorinėse konsultacijose gauna nuoseklią priežiūrą: prireikus stacionarizuojami, operuojami, stebimi gydytojų ir išleidžiami su aiškiu tolimesnio stebėjimo ar gydymo planu“, – sako Gastroenterologijos‑endokrinologijos skyriaus gydytojas gastroenterologas Olegas Stungys. Jo žodžiai pabrėžia nuoseklią grandinę nuo diagnostikos iki tolimesnio gydymo, kuri leidžia laiku priimti sprendimus ir mažina būtinybę siųsti pacientus į kitus miestus.

Pirmasis sėkmingas ESD atvejis Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra aiškus ženklas, kad pažangios minimaliai invazinės procedūros gali būti saugiai ir efektyviai atliekamos regioninėje gydymo įstaigoje. Kai pažangus gydymas prieinamas čia pat, labiausiai išlošia pacientai.

J. Birutis apibendrina: „Miesto ir regiono gyventojams tai labai gera žinia – RŠL esame ta įstaiga, kuri gali suteikti ir sudėtingą pagalbą laiku ir vietoje.“