Prisijunkite
Paskelbė
Stasys Mazūra
Paskelbta
Nesąmoningas įtampos kaupimas ir stipriai sukąstas žandikaulis dažnai pasireiškia miego metu – tuomet organizmas tarsi „perdirba“ stresą, įtempdamas žandikaulio raumenis ir grieždamas dantimis.
Šis įprotis, vadinamas bruksizmu, gali sukelti ne tik žandikaulio skausmą. Ilgainiui gali atsirasti galvos skausmai, padidėjęs dantų jautrumas, dantų nudilimas.
Jeigu dažnai pabundate jausdami nuolatinį diskomfortą ar skausmą žandikaulio srityje, tai gali būti signalas, kad jūsų streso lygis yra gerokai aukštesnis, nei patys suvokiate.
Sąsaja tarp smegenų ir virškinimo sistemos yra labai stipri, todėl patiriant stresą skrandis ir žarnynas dažnai reaguoja pirmieji. Virškinimo ir tuštinimosi pokyčiai gali būti vidinio distreso požymis, nes stresas veikia žarnyno veiklą ir mikrobiomą.
Limbinė sistema smegenyse, reaguodama į stresą, siunčia signalus virškinamajam traktui ir keičia jo motoriką bei sekreciją. Dėl to gali atsirasti diskomfortas pilve ar staigūs virškinimo pokyčiai. Pasireiškia pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas arba, priešingai, staigūs ir dažni norai eiti į tualetą.
Stresas slopina imuninės sistemos veiklą, todėl žmogus tampa imlesnis įvairioms infekcijoms. Taip nutinka todėl, kad patiriant stresą išsiskiria daugiau hormono kortizolio.
Užsitęsęs stresas palaiko nuolat padidėjusį kortizolio lygį, o tai silpnina organizmo imuninį atsaką. Ilgainiui organizmas taip susitelkia į fiziologinių streso pasekmių valdymą, kad jam lieka mažiau resursų kovoti su bakterijomis ir virusais. Todėl žmogus gali dažniau peršalti arba sunkiau pasveikti.
Moterims, esančioms lėtinio streso būsenoje, gali sutrikti menstruacijų ciklas – mėnesinės vėluoja, tampa nereguliarios ar pasikeičia jų pobūdis. Paprastai reguliarus ciklas yra vienas iš svarbiausių hormonų pusiausvyros rodiklių.
Lėtinis stresas neigiamai veikia ryšį tarp smegenų ir antinksčių – vadinamąją pagumburio–hipofizės–antinksčių (HHA) ašį. Šis sutrikęs ryšys gali daryti įtaką kiaušidžių veiklai ir lytinių hormonų gamybai, todėl ciklas sutrinka.
Užsitęsusi padidėjusio kortizolio apytaka organizme gali skatinti uždegiminius procesus ir paveikti smegenų funkciją. Kai stresas provokuoja nuolatinį kortizolio išsiskyrimą, keičiasi insulino ir cukraus kraujyje lygis.
Ši įvykių grandinė gali pažeisti jautrias smegenų ląsteles, trukdyti naujų prisiminimų formavimuisi, silpninti koncentraciją ir apsunkinti informacijos įsiminimą.
Pernelyg didelė kortizolio gamyba dėl lėtinio streso taip pat gali skatinti uždegiminius procesus nervų sistemoje. Manoma, kad tai gali prisidėti prie neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga, išsivystymo rizikos didėjimo.
Stasys Mazūra
Žurnalistas
Mano tikslas yra sudėtingą informaciją paversti aiškia, suprantama ir pritaikoma realiame gyvenime. Rengdamas straipsnius, ieškau ne tik patarimų, bet ir paaiškinimų, kodėl jie veikia, kad skaitytojas galėtų jaustis užtikrintas ir informuotas.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.