Kaip atskirti dilgėlinę nuo kitų ligų? Gydytojai paaiškino, kada tai slepia rimtesnę ligą nei galvojate

Taip jau istoriškai susiklostė, kad dilgėline daugiau užsiima gydytojai alergologai. Žinoma, gydytojai dermatologai taip pat puikiai išmano ir gydo šią ligą. Dilgėlinės atsiradimą lemia daug imunologinių procesų, ji gali būti alerginės kilmės. Todėl mes, alergologai ir klinikiniai imunologai, gilinamės į šiuos mechanizmus, galime juos detaliau ištirti ir paaiškinti.

Specifinis dilgėlinės bėrimo elementas yra pūkšlė. Tai odos paraudimas su centre esančiu patinimu. Kitaip tariant, oda ne tik parausta, bet ir šiek tiek pabrinksta. Jei perbrauksime ranka per tokią vietą, oda nebus lygi – bus iškilimas, primenantis uodo įgėlimą, tik nebūtinai apvalus. Pūkšlės gali būti įvairaus dydžio – smulkios, stambios, susiliejančios.

Svarbiausias dilgėlinės bruožas – bėrimo elemento kintamumas. Pūkšlės vienoje vietoje niekada neužsibūna ilgiau nei 24 valandas. Žmogus gali sirgti savaites ar net metus, bet bėrimas kasdien atrodo kitaip: vakarykštės pūkšlės nebėra arba pasikeičia jos forma, kitoje vietoje atsiranda naujos. Be bėrimų, dilgėlinės atveju dažnai matome ir gleivinių tinimą – pavyzdžiui, vokų, lūpų. Tokie simptomai rodo dilgėlinę kartu su angioedema.

Pacientams patariu: jei norite įsitikinti, kad tai dilgėlinė, apibrėžkite vieną bėrimo vietą tušinuku. Po 24 valandų pažiūrėkite – jei bėrimas išnyko be pėdsako ir galimai atsirado kitoje vietoje, tai – dilgėlinė.

Minėjote gleivinės tinimus – ar jie gali atsirasti ir burnoje, nosyje?

Burnos ar nosies gleivinės patinsta labai retai. Dažniausiai tinsta vokai ir lūpos. Retais atvejais gali patinti liežuvis ar net gerklos, bet tai būna itin retai.

Kokios yra šios ligos priežastys?

Priežasčių spektras labai platus, ir ne visada jos susijusios su alergija. Svarbu atskirti ūminę ir lėtinę dilgėlinę.

Ūminės dilgėlinės priežastys dažniausiai yra:

• virusinės infekcijos – jos dažniausia priežastis;
• kartais alergija maistui ar vaistams (ypač vaistams nuo skausmo, antibiotikams);
• kiti veiksniai.

Pacientas dažnai pats pastebi ryšį su alergenu, jeigu dilgėlinė yra alerginės kilmės: suvalgo tam tikrą produktą ar išgeria vaistą – ir per 30–60 min. atsiranda bėrimas. Tačiau jei žmogus sako, kad gyvenimas vyko įprastai, nieko naujo nevartojo, tuomet dažniausiai nustatome nealerginės kilmės dilgėlinę.

Ūminė dilgėlinė paprastai praeina per 6 savaites. Daugumai žmonių ji baigiasi savaime.

Lėtinė dilgėlinė – kai liga tęsiasi mėnesius ar net metus. Paprastai ši ligos forma nėra susijusi su alergija. Dažnai priežastis būna autoimuninė, kai organizmas pats gamina antikūnus prieš save. Tokiais atvejais eiga būna sunkesnė, kartais pacientai serga net dešimtmečius.

Dar viena dilgėlinės rūšis – indukuota dilgėlinė. Kas tai?

Indukuota dilgėlinė – tai lėtinės dilgėlinės rūšis, kai bėrimai atsiranda dėl fizinių veiksnių. Pavyzdžiui:

• dėl šalčio poveikio (šalčio dilgėlinė),
• dėl saulės spindulių,
• dėl spaudimo (kai tam tikra vieta ilgiau spaudžiama),
• dėl kūno temperatūros padidėjimo sušilus po fizinio krūvio, karščiuojant (cholinerginė dilgėlinė).

Viena dažniausių formų yra dermografinė dilgėlinė: pakasius ar perbraukus odą buku daiktu, po kurio laiko iškyla raudona, paburkusi juostelė.

Kokie simptomai labiausiai vargina pacientus?

Pagrindinis – niežulys ir, aišku, stiprus veido tinimas. Beveik visada bėrimas niežti, kartais pacientai įvardija ir deginimo jausmą. Jei jaučiamas deginimas, o bėrimas išlieka ilgiau nei dvi paras,  jo vietoje lieka melsva dėmė, reikėtų pagalvoti apie kitas ligas, pavyzdžiui, vaskulitą. Tinimo atveju pacientai jaučia tempimo, išsipūtimo jausmą.

Iš išorės matome tik raudonas dėmeles, bet kas vyksta odoje jų atsiradimo metu – kokie biologiniai procesai?

Mūsų odoje yra putliosios ląstelės. Kai jas suaktyvina įvairūs veiksniai – infekcijos, antikūnai ar alergenai – jos išskiria medžiagas, tarp jų histaminą. Histaminas plečia kraujagysles, padidina jų pralaidumą, dirgina jutiminius nervus, todėl oda parausta, patinsta ir niežti. Būtent dėl to pagrindiniai vaistai yra antihistamininiai – jie blokuoja histamino poveikį.

Kaip gydoma dilgėlinė?

Visada pradedame nuo antihistamininių vaistų. Nors priežastis ne visada alergija, bet histaminas dalyvauja visais atvejais. Paprastai skiriami neslopinantys antihistamininiai vaistai. Jei įprasta dozė nepadeda, ją galima didinti iki keturių tablečių per dieną.

Jei ir tai neveiksminga, turime biologinę terapiją – specialų preparatą, surišantį tam tikrą baltymą, veikiantį putliąsias ląsteles. Jis taikomas sunkios, užsitęsusios, įprastiniam gydymui nepasiduodančios dilgėlinės atvejais.

Niežuliui malšinti išorinės priemonės įprastai nereikalingos, nebent oda labai sausa – tuomet galima naudoti drėkinančius kremus. Kai kuriems pacientams niežuliui mažinti padeda vėsus dušas.

Ar vaikai taip pat serga dilgėline?

Vaikai taip pat ja serga. Vaikams ūminę dilgėlinę dažniausiai sukelia virusai, galima viruso ir vartojamų vaistų sąveika, taip pat vaikams dažniau negu suaugusiems pasitaiko alergija maistui. Vaikai taip pat gali turėti lėtinę ar indukuotą dilgėlinę – simptomai ir gydymas nesiskiria nuo suaugusiųjų.

Dilgėlinė atrodo tik kaip bėrimas, bet kokių grėsmių gali kelti ši liga?

Pati dilgėlinė gyvybei grėsmės nesukelia. Ji yra nemaloni, bet nepavojinga. Pavojinga ji gali būti tik tuomet, jei yra anafilaksijos – sunkios sisteminės alerginės reakcijos – dalis, kai krenta kraujospūdis, atsiranda kitų simptomų. Bet izoliuota dilgėlinė gyvybei grėsmės nekelia.

Prašytume patarimo – kaip šia liga sergantiems žmonėms tvarkytis su gyvenimo kokybės iššūkiais?

Tai labai aktuali tema. Lėtinė dilgėlinė stipriai blogina gyvenimo kokybę: pacientai dažnai kenčia nuo nerimo, depresijos, jų emocinė būklė prilyginama sergantiems širdies ligomis. Žmonės bijo dėl savo išvaizdos, dėl to, kaip atrodys rytoj, ar galės dirbti, dalyvauti renginiuose.

Svarbiausia juos nuraminti: dilgėlinė visada praeina. Ji gali tęstis metus, bet nėra viso gyvenimo liga. Yra gydymo priemonių, kurios padeda ją suvaldyti. Svarbu kreiptis į specialistus. Kartais prireikia ir psichologo pagalbos, nes stresas, deja, dažnai paūmina dilgėlinę.