Kasdieniai ilgi pasivaikščiojimai gali išsekinti: gydytojai įspėja apie vaikščiojimo perdozavimo pasekmes

Tačiau vis dažniau specialistai pabrėžia, kad net ir toks paprastas užsiėmimas kaip vaikščiojimas gali tapti pavojingas, jei juo piktnaudžiaujama. Nors daugeliui atrodo, kad kuo daugiau judėsite, tuo sveikesni būsite, medicininiai tyrimai rodo kitokią pusę. 

Per didelis fizinis krūvis, net jei tai tik ilgi pasivaikščiojimai, gali pažeisti sąnarius, sukelti širdies problemų ar net paskatinti imuniteto silpnėjimą. Medikai įspėja, kad saugi riba priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės ir gyvenimo būdo, todėl aklai siekti didžiulių žingsnių skaičiaus yra rizikinga. 

Būtina suprasti, jog sveikata priklauso ne tik nuo to, kiek judame, bet ir kaip judame. Jei pasivaikščiojimai tampa per ilgi, jei jie derinami su prasta avalyne ar netinkamu keliu, pasekmės gali būti nemalonios. Todėl gydytojai ragina iš naujo pažvelgti į savo kasdienę judėjimo rutiną ir įvertinti, ar tikrai nesate peržengę sveikos ribos.

Kada vaikščiojimas tampa per daug?

Medikai pabrėžia, kad vaikščiojimo nauda matoma jau nuo 6-8 tūkstančių žingsnių per dieną. Jei jūs nuolat bandote pasiekti 20 ar daugiau tūkstančių, rizikuojate savo sąnariais, raiščiais ir net širdies veikla. Per ilgas vaikščiojimas dažnai sukelia kelių ir klubų skausmus, ypač vyresniame amžiuje. 

Sporto medicinos specialistai atkreipia dėmesį, kad mūsų kūnas yra sukurtas judėti, tačiau jis taip pat turi savo ribas. Dar viena problema – per didelis krūvis be poilsio. 

Jei jūs vaikštote valandų valandas kasdien, bet nesuteikiate kūnui laiko atsistatyti, prasideda lėtinis nuovargis. Organizmas tampa labiau pažeidžiamas infekcijoms, gali pradėti trikti miegas, o nuotaika paradoksaliai blogėti. Tai reiškia, kad per daug judėjimo gali duoti priešingą rezultatą, nei tikėjotės.

Širdies ir kraujotakos sistemos rizikos

Vaikščiojimas dažniausiai rekomenduojamas širdies sveikatai, bet per didelis krūvis gali turėti priešingą poveikį. Ilgi žygiai ar kasdieniai maratonai išsekina širdį, ypač jei žmogus turi nepastebėtų širdies ligų. Kardiologai pastebi, kad kai kurie pacientai, per daug susižavėję vaikščiojimo iššūkiais, sulaukė rimtų problemų – nuo širdies ritmo sutrikimų iki pavojingų kraujospūdžio šuolių.

Svarbu atsiminti, kad fizinis aktyvumas turi būti dozuotas. Jei po pasivaikščiojimo jaučiate ne tik malonų nuovargį, bet ir stiprų dusulį, galvos svaigimą ar spaudimą krūtinėje, tai signalas, kad persistengėte. Šiuos požymius būtina vertinti rimtai ir kreiptis į gydytoją.

Sąnarių ir raumenų problemos

Medikai taip pat įspėja dėl sąnarių ir raumenų apkrovos. Kai vaikščiojama per daug, ypač kietais paviršiais ar netinkama avalyne, sąnariai pradeda dėvėtis greičiau. Dažniausiai pirmieji nukenčia keliai ir klubai. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems antsvorio – kiekvienas papildomas kilogramas smarkiai padidina apkrovą sąnariams.

Be to, ilgi pasivaikščiojimai gali sukelti raumenų uždegimus ar net sausgyslių plyšimus. Dažnas klaidingai galvoja, kad vaikščiojimas – tai visiškai saugi veikla, tačiau netinkamai dozuojant jis tampa tokia pat rizika, kaip ir bet kuri kita sporto šaka.

Kaip nustatyti sveiką ribą?

Specialistai siūlo orientuotis ne į milžinišką žingsnių skaičių, o į savijautą. Optimalus kiekis daugeliui žmonių yra 7-10 tūkstančių žingsnių per dieną. Svarbiausia – derinti aktyvumą su poilsiu. Jei vieną dieną nuėjote ilgą atstumą, kitą dieną rinkitės ramesnį tempą. Taip užtikrinsite, kad jūsų kūnas spės atsistatyti.

Būtina pasirūpinti ir tinkama avalyne. Kokybiški sportiniai batai su amortizuojančiu padu sumažins apkrovą sąnariams ir apsaugos nuo traumų. Pasivaikščiojimus geriausia planuoti įvairioje aplinkoje – miško takeliai ar parkai kur kas draugiškesni sąnariams nei asfaltas.

Vaikščiojimas iš tiesų yra vienas iš sveikiausių įpročių, tačiau kaip ir visur, svarbus saikas. Jei jūs nuolat siekiate rekordinių žingsnių, persistengiate ar ignoruojate kūno siunčiamus signalus, nauda greitai gali virsti žala. Medikai ragina elgtis protingai: stebėti savo organizmą, duoti jam poilsio ir nepamiršti, kad sveikata slypi balanse, o ne kraštutinumuose.