Kodėl jūsų veidas žiemą rausta, o rankos skilinėja? Gydytojai išskyrė 5 esmines daugelio klaidas

Dėl to žiemą atsiranda pleiskanojimas, sausėjimas, perštėjimas ar net paraudimai, kurių priežastys visai nesudėtingos – tiesiog kasdieninės, bet pasikartojančios priežiūros klaidos. Net tie, kurie įprastai itin rūpinasi savo oda, žiemą neretai elgiasi priešingai nei reikėtų.

Vieni renkasi netinkamas priemones, kiti – visai atsisako jų, o dar kiti paprasčiausiai nepastebi, kada laikas keisti įpročius. Ir tada – vos spusteli šaltukas, o rankos skilinėja, lūpos pradeda luptis, o veidas ima rausti net be jokios priežasties. Svarbu suprasti, kad žiemos metu odai reikia ne tik daugiau drėgmės, bet ir švelnesnio, sąmoningesnio požiūrio. 

Per karštas dušas – malonumas, kuris alina odą

Šaltais rytais karštas vanduo atrodo kaip išsigelbėjimas. Tačiau būtent jis – viena iš dažniausių priežasčių, kodėl oda tampa sausa, niežtinti ar net pleiskanojanti. Karštas vanduo nuplauna natūralius odos riebalus, kurie veikia kaip apsauginis barjeras. 

Be jų, oda lieka pažeidžiama ir dar labiau reaguoja į šaltį lauke. Vietoj to, kad sušiltumėte po verdančiu dušu, rinkitės šiltą, bet ne karštą vandenį. O po prausimosi – visada drėkinkite odą, kol ji dar šiek tiek drėgna. Tai padės užrakinti drėgmę ir išvengti nemalonių pojūčių.

Per lengvi drėkikliai – vasarinės priemonės nebetinka

Vasarą užtenka lengvo kremo ar losjono, kuris greitai susigeria ir palieka švelnų pojūtį. Bet žiemą tokių priemonių paprasčiausiai nebeužtenka. Kai oras sausas, šaltas, o patalpose veikia šildymas, oda praranda drėgmę greičiau nei įprastai. 

O jei naudojate tik ploną sluoksnį vasarinio kremo – jis tiesiog nespėja padaryti savo darbo. Žiemai reikia riebesnių, tankesnių kremų, kurie ne tik drėkina, bet ir saugo. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į rankų ir veido priežiūrą – šios vietos yra dažniausiai veikiamos oro permainų ir tampa pažeidžiamiausios.

Nepakankamas lūpų priežiūros dėmesys – mažas plotas, daug problemų

Lūpos neturi riebalinių liaukų, todėl jos sausėja daug greičiau nei kita veido oda. Ir vis dėlto, daugelis lūpų priežiūrą prisimena tik tada, kai jau pradeda luptis ar skilinėti. Tuo metu lūpų balzamas jau nebe padeda – reikia ne tik drėkinti, bet ir gydyti. Dar blogiau – kai žmonės laižo lūpas manydami, kad taip jas drėkina. 

Tai sukuria priešingą efektą – seilės išgaruoja ir lūpos dar greičiau išsausėja. Žiemą lūpų balzamas turėtų būti ne kosmetikos priemonė, o būtinas kasdienis įprotis. Ir ne bet koks – be kvapiklių, be mentolio ar alkoholio, kurie tik dar labiau dirgina.

Užmirštas kūnas – dėmesys tik veidui neužtenka

Daugelis žmonių žiemą rūpinasi tik matomomis kūno dalimis – veidu, rankomis, lūpomis. Tačiau likęs kūnas taip pat kenčia nuo sauso oro, temperatūrų svyravimų ir sintetinių audinių, kurie neleidžia odai kvėpuoti. Viskas pasidaro dar blogiau, jei dažnai nešiojate storus, bet ne kvėpuojančius drabužius.

Drėkinamasis losjonas ar kūno kremas – būtinas ne tik tada, kai oda pradeda pleiskanoti. Jis turėtų tapti įpročiu iškart po dušo, ypač ant blauzdų, alkūnių, pečių – ten, kur sausėjimas pasireiškia greičiausiai. Ir jei norite išvengti žieminės odos jausmo – veikite ne tada, kai jau blogai, o prieš tai.

Nepakankamas skysčių kiekis – odos sausėjimas iš vidaus

Kai šalta, natūralu, kad geriama mažiau vandens – dažniau renkamasi arbata, kava, sriubos. Tačiau būtent vanduo išlieka pagrindinis veiksnys, palaikantis odos elastingumą ir drėgmę. 

Kai organizmui trūksta skysčių, oda reaguoja greičiausiai – sausumu, šiurkštumu ir jautrumu. Ir net jei oda tepama pačiais geriausiais kremais, be pakankamo vandens kiekio rezultatas vis tiek bus silpnas. 

Tad net žiemą verta priminti sau – vandens reikia kasdien, ne mažiau nei šiltuoju metų laiku. O kava ir juoda arbata – priešingai nei atrodo – tik dar labiau išvaro skysčius iš organizmo.